Atsako Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis.

Įtariamojo apklausos tvarką, kaip ir įtariamojo teises baudžiamajame procese, reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK). Įtariamajam jo teisės neabejotinai buvo išaiškintos prieš jo apklausą ir tai pagal BPK 45 straipsnį turėjo padaryti proceso veiksmą atliekantis asmuo – šiuo konkrečiu atveju – ikiteisminio tyrimo teisėjas.

BPK 21 str. 4 d., be kitų įtariamojo teisių, numatyta teisė duoti parodymus. Analogiška teisė įtariamajam išlieka ir teisme, kur jis tampa kaltinamuoju. Ši teisė kildinama iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, teigiančios, kad „draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Ši nuostata reiškia, kad įtariamasis ir kaltinamasis baudžiamojoje byloje neprivalo duoti parodymų ar atsakyti į užduodamus klausimus, jei mano, kad tai gali pakenkti jo gynybos interesams.

Todėl, priešingai nei liudytojui ar nukentėjusiajam, kuriems BPK 28 str. 3 d. ir 83 str. 1 d. numato ne teisę, o pareigą duoti teisingus parodymus, įtariamajam ar kaltinamajam nenumatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančių parodymų davimą. Už melagingus parodymus liudytojui ir nukentėjusiajam numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 235 str.

Tuo atveju, kai kaltinamasis teisiamajame posėdyje duoda parodymus, kurie skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, yra pagrindas teisme perskaityti ir tokiu būdu ištirti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai numato BPK 276 str. 1 d. 3 p. Tokiu būdu ištirti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kaip ir teisme duoti parodymai, turi vienodą įrodomąją reikšmę.

Kurie iš parodymų yra teisingi ar neteisingi, teismas sprendžia sudėtingame įrodinėjimo procese pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir motyvuotai vienus iš jų priima, o kitus (arba abejus) atmeta.

Todėl kaltinamojo parodymų pakeitimas, nagrinėjant bylą teisme, pats savaime nepanaikina baudžiamosios atsakomybės grėsmės pagal pareikštą kaltinimą, dėl kurio byla ir nagrinėjama teisme.

Norite paklausti prokurorų? Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Atsakymai į aktualiausius bus išspausdinti DELFI.