Apie teisėjo padėjėjo vaidmenį, kasdienę veiklą ir svarbą kalbamės su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Artūru Pažarskiu, Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjo padėjėja Svetlana Zamara ir Lietuvos teisėjų padėjėjų sąjungos pirmininke Kristina Krickiene.
Teisėjo padėjėjas – „pusė teisėjo“
Šiandien teismo darbas be teisėjų padėjėjų sunkiai įsivaizduojamas. Tam pritaria ir daugiau nei dešimtmetį VAT Baudžiamųjų bylų skyriuje, o dabar jau pusmetį LAT teisėju dirbantis A. Pažarskis: „Teisėjo padėjėjo vaidmuo yra labai svarbus. Teisėjai paskęstų šūsnyse dokumentų, jei šalia nebūtų mūsų pagalbininkų – padėjėjų.“
Teisėjas priduria, kad ypač sunku būtų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams, kurie, priešingai nei Civilinių bylų skyriaus teisėjai, daug laiko praleidžia posėdžiuose. 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Civilinio proceso kodekso pataisos apeliacinėje instancijoje savotiškai palengvino šias bylas nagrinėjančių teisėjų darbą – nuo žodinio proceso pereita prie rašytinio.
Dvejus metus VAT Baudžiamųjų bylų skyriuje teisėjo padėjėja dirbanti S. Zamara teigia, kad darbo tikrai netrūksta, kartais tenka dirbti viršvalandžius, tačiau džiaugiasi, kad darbas yra dinamiškas ir įdomus.
„Skaičiuoju, kad per metus apytiksliai parengiu apie 250 procesinių dokumentų projektų. Norint darbą atlikti kuo geriau, nuolatos reikia mokytis, tobulėti, pasitikslinti aktualiąją redakciją, nes įstatymai gana dažnai kinta“, – sako S. Zamara.
Kasdienybė ir iššūkiai
„Būna dienų, kai nėra įkvėpimo kūrybiniam darbui taikant įstatymo normas, tada jį atidedu į šalį ir imuosi techninio darbo, kuriam įkvėpimo nereikia“, – šypsodamasi pasakoja teisėjo padėjėja.
S. Zamara sako, kad dėl kiekvienos smulkmenos neina pas teisėją, nenori jo per daug trukdyti, todėl konsultuojasi su kolegomis. „Vienas projektas lengvesnis, kitas – sunkesnis, vieną parengiu per dieną, kitam prireikia savaitės“, – teigia ji.
Nors darbas S. Zamarai, kaip ji sako, teikia malonumą, tačiau darbe neišvengia nemalonių situacijų. „Pasitaiko, kad paskambina sprendimais nepatenkinti pareiškėjai. Paskambinę aiškina, kaip teismas turėtų daryti, klausia, kodėl buvo priimtas jiems nepalankus sprendimas“, – pasakoja teisėjo padėjėja.
Nors ir nemalonu, bet tenka juos išklausyti, prisipažįsta ji ir pateikia pavyzdį: „Neseniai skambino eismo įvykį sukėlusio administracine tvarka nubausto vyriškio mama. Priekaištavo, kad mes neįsigilinome į bylos medžiagą ir priėmėme neteisingą sprendimą.“
S. Zamara priduria, kad ji negali konsultuoti žmonių, tačiau išklausyti, jos nuomone, privalo.
„Konsultuoti mes negalime, tačiau turime neprarasti žmogiškumo. Mes reprezentuojame įstaigą, kurioje dirbame. Gal kartais ir sudėtinga išklausyti ragelyje rėkiantį žmogų, tačiau tai yra mandagu ir pagarbu“, – sako mūsų pašnekovė.
Gero padėjėjo savybės
Teisėjo padėjėjo vaidmenį, funkcijas ir pareigas apibrėžia pareigybės aprašymas, tačiau kas be šių juodai ant balto parašytų taisyklių teisėjui yra jo padėjėjas?
„Padėjėjas pirmiausia turi būti teisininkas, o ne techninis darbuotojas. Taip pat jis turi turėti didelį teorinių žinių bagažą. Suprantu, kad padėjėjas, ką tik baigęs universitetą, turi mažai praktinės patirties, bet iš aukštosios mokyklos jis turi atsinešti teorines žinias, kurios ypač praverčia nagrinėjant apeliacines bylas“, – sako teisėjas A. Pažarskis. Jo įsitikinimu, padėjėjas, kaip ir teisėjas, turi būti ryžtingas, darbštus, mokėti gerai planuoti laiką, matyti ir suprasti bylos esmę. „Profesionalus padėjėjas greitai pagauna bylos, skundo ar kaltinimo esmę. Patirties jis įgyja rengdamas minėtus projektus, vartydamas bylas ir t. t.“, – teigia teisėjas.
S. Zamara pritaria teisėjui A. Pažarskiui. Anot jos, „jei kažko nežinai, nereikia išradinėti dviračio – tam yra visiems gerai žinomos duomenų bazės Liteko, Litlex, kuriose galima rasti informacijos apie naujausią teismų praktiką“. Padėjėja priduria, kad daug patirties pasisemia iš teisėjo – diskutuoja, analizuoja, kartais dalyvauja teismo posėdžiuose. A. Pažarskio nuomone, teisėjo ir jo padėjėjo santykis turi būti profesionalus.
„Jie turi tartis, diskutuoti, padėjėjas ne tik turi turėti savo nuomonę, bet ir mokėti ją apginti. Aš asmeniškai visada įsiklausau į padėjėjo nuomonę“, – teigia teisėjas.
Teisėjui po padėjėją
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos teismuose dirba 757 padėjėjai. Beveik visuose teismuose teisėjo komandą sudaro padėjėjas ir posėdžių sekretorius, tačiau taip yra toli gražu ne visuose teismuose.
„Aukštesniųjų teismų teisėjai turi po padėjėją, deja, kitokia situacija yra apylinkių teismuose, kuriuose padėjėjas dirba su keliais teisėjais. Kadangi bylų šiuose teismuose nagrinėjama labai daug, padėjėjai įprastai atlieka techninį darbą, nes analizuoti ir įsigilinti į bylos esmę paprasčiausiai nelieka laiko“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakoja teisėjas A. Pažarskis.
Jo nuomone, visi be išimties teisėjai turėtų turėti po padėjėją nepriklausomai nuo to, kokios grandies tai teismas.
Daugiau įgaliojimų
A. Pažarskis samprotavo, kad ateityje reikėtų svarstyti apie didesnį teisėjo padėjėjo savarankiškumą ir suteikti jam daugiau teisinių galių. Padaryti taip, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse.
„Turime pasitikėti padėjėjais. Galime pavesti jiems išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo institucijų dokumentus, medžiagą, savo vardu parašyti trumpą nutartį dėl, pavyzdžiui, asmens pristatymo iš įkalinimo įstaigos. Darbus, kur ne iš esmės sprendžiama byla, gali padaryti ir padėjėjai“, – pasiūlymais dalijosi A. Pažarskis.
Taip pat teisėjas pridūrė, kad padėjėjas, parengęs ir pasirašęs dokumentą, prisiima tam tikrą atsakomybę, todėl, jo nuomone, teisėjo padėjėjas kai kuriuos procedūrinius klausimus gali spręsti be jo parašo.
K. Krickienės teigimu, teisėjo padėjėjo pareigybė egzistuoja ne visose ES šalyse. Įprastai tokie teismų sistemos darbuotojai vadinami teismo pareigūnais. Kaip pavyzdinį teismo pareigūnų darbo modelį, K. Krickienė pamini Lenkijos teismų sistemą.
Ji teigia, kad šiems pareigūnams Lenkijos proceso įstatymai suteikia galias nagrinėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisinės pagalbos teikimo ar atsisakymo ją teikti (atstovo paskyrimas) klausimus. Be to, jiems priskiriama teismų įsakymų rašytinėje ir elektroninėje procedūroje išdavimas, Europos mokėjimo įsakymo, vykdomųjų dokumentų išdavimas ir kitų procesinių sprendimų šioje procedūroje priėmimas, žyminio mokesčio grąžinimas, atleidimas nuo šio mokesčio, išlaidų liudytojams ir ekspertams bei vertėjams atlyginimas.
Taip pat teismo pareigūnai turi įgaliojimus registruoti duomenis hipotekoje ir žemės registruose, spręsti tam tikrus paveldėjimo teisės klausimus dėl žalos atlyginimo tam tikrų tyčinių nusikaltimų aukoms.