Žala gali būti turtinė, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir neturtinė, kai nukenčia asmens neturtiniai interesai. 1964 m. Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose neturtinė žala buvo vadinama moraline.

Šiuo metu galiojančio LR Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata. Neturtine žala laikoma: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nors žalos yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala taip pat įvertinama ir atlyginama pinigais. Tačiau skirtingai, nuo turtinės žalos, neturtinė yra atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais.

Jeigu specialiai jos atlyginimo įstatymai nenumato, ji neatlyginama. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Kiti neturtinės žalos atlyginimo atvejai numatyti ir kituose CK straipsniuose: garbės ir orumo pažeidimo atveju (CK 2.24 str.), kai žala padaroma neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo, ir teismo veiksmais (CK 6.272 str. 3 d.), viešo susitarimo tuoktis nutraukimo atveju (CK 3.11 str.), santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės atveju (CK 3.70 str. 2 d.) ir kt.

Neturinės žalos atlyginimas gali būti numatytas ne tik CK, bet ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui: LR Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato neturtinės žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais, atlyginimą; LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 80 str. - autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimo atveju; LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 34 str.; neteisėtais asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo veiksmais, taip pat kitų asmenų veiksmais padarius neturtinės žalos ir kt.

Jeigu neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto ieškovas neturi įrodyti. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, todėl ieškovas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.

Kadangi neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, jų dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų.

CK, skirtingai nei 1964 m. CK ir kiti įstatymai, nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Vienintelė išimtis yra CK 6.754 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad jeigu dėl netinkamo turizmo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturinę žalą, tačiau atlygintinos neturinės žalos dydis šiuo atveju negali viršyti trigubos kelionės kainos.

Taigi įvertinti neturinės žalą palikta teismo nuožiūrai, nes tai fakto klausimas ir jo iš anksto įstatyme neįmanoma reglamentuoti. Tačiau teismas įvertindamas neturtinę žalą pinigais nėra visiškai laisvas:

Pirma, jis privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Pavyzdžiui.: neteisėtų veiksmų pasekmių pasireiškimo trukmė, pažeidimo intensyvumas, pasekmių paplitimo mastas, galėjimas ar negalėjimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar užkirsti kelią tokiems veiksmams, pažeidėjo veiksmai padarius žalą ir kt.

Antra, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.

Trečia, CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais – atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste – LAT) ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, jos neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kurią siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

2003 metais LAT nagrinėjo ieškovės N.Ž. kasacinį skundą, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovų UAB “Vilniaus troleibusai” nuostolių ir žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad jai einant šaligatviu, įvyko nelaimingas atsitikimas – ant galvos nukrito ir sunkiai ją sužalojo troleibuso srovės imtuvas. Nelaimingo atsitikimo metu patirtą traumą medikai įvertino kaip pavojingą gyvybei sunkų kūno sužalojimą, dėl sveikatos pakenkimo ieškovė yra visiškai nedarbinga.

Ši LAT išnagrinėta byla buvo svarbi tuo, kad Teismas nurodė, jog žalą padariusio asmens (atsakovo) turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tai, kad žalą padaręs juridinis asmuo yra įmonė, finansuojama iš biudžeto, netgi atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (turimas skolas), negali būti pagrindas žymiai mažinti neturtinės žalos dydį.

2005 metais LAT nagrinėjo kitą bylą kasacine tvarka, kurioje ieškovai prašė priteisti iš VšĮ ligoninės 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad ligoninėje V.Z. pagimdė dvynukus L. ir M.

Tuoj po gimimo naujagimiai buvo paguldyti ant termoforų, užpildytų per karštu vandeniu, ir dėl to patyrė sunkių kūno sužalojimų. L. kūno nudegimas apėmė 20 procentų jo paviršiaus, o M. – 14 procentų.

Jiems buvo atliktos odos persodinimo operacijos. Naujagimiai buvo sužaloti dėl atsakovo VšĮ ligoninės darbuotojų kaltės, kuri buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl vaikų patirtų sužalojimų jų tėvai V.Z. ir G.Z. patyrė labai didelių psichinių sukrėtimų. G.Z. patyrė dar ir didelį fizinį skausmą, nes buvo odos donoras.

LAT nagrinėdamas šią bylą nurodė, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais.

Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikata, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismas taip pat pabrėžė, kad susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Tačiau naujagimių didelio sužalojimo atveju neturtinė žala buvo padaryta ne tik jiems patiems, bet ir jų tėvui, kaip priverstiniam donorui, ir abiem tėvams dėl ypatingo dvasinio ir fizinio vaikų ir tėvų ryšio.

LAT argumentavo, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs (ar jie tokie yra sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju).

1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija Nr. 75 (7) taip pat reglamentuoja, kad turėtų būti atlyginama neturinė žala, patirta dėl fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, taip pat ir estetinė žala. Neturtinė žala turėtų būti atlyginama gyvybės atėmimo atveju mirusiojo sutuoktiniui, vaikams ir tėvams, jeigu šeimyniniai santykiai su mirusiuoju buvo glaudūs iki jo mirties. Neturtinė žala turėtų būti atlyginami dėl asmens sveikatos sužalojimo didelių dvasinių išgyvenimų patyrusiems jo tėvams ar sutuoktiniui. Atlyginant neturtinę žalą, turi būti žiūrima ne kaip į baudą, o kaip į kompensaciją.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autorės nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama LR Civiliniu kodeksu, taip pat Civilinio kodekso šeštosios knygos komentaru, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt