Kunigui R. Doveikai – širdį verianti žinia: tai buvo svarbu mano šeimai

 (437)
Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas Ričardas Doveika pateko į nemalonią istoriją – po konflikto su ūkininkais jis buvo priverstas savo teises ginti prokuratūroje, o kai čia nepavyko, kreipėsi į teismą. Ir jį laimėjo, tik vargu ar dvasininką patenkins teismo sprendimas.
Ričardas Doveika
Ričardas Doveika
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad Ukmergės rajono ūkininkai Birutė ir Vidaras Bjerkelandai bei bendrovė „Biokirtimai“ privalo R. Doveikai atlyginti 1 080 eurų padarytą turtinę žalą.

Tuo metu žinomas dvasininkas teismo patikslintame ieškinyje prašė priteisti didesnę sumą – 1 568 Eur, nors iš pradžių savo patirtą žalą buvo įvertinęs 7 168 Eur.

Maža to, šis bylinėjimasis R. Doveikai kirto per kišenę – kreipdamasis į teismą jis patyrė daugiau kaip 1,8 tūkst. Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, bet jo ieškinį patenkinus tik iš dalies, kunigas iš atsakovų teatgaus vos 230 Eur.

Teisėjos Dianos Jankienės paskelbtas sprendimas dar negalutinis – ieškovas ir atsakovai jį dar galės skųsti apeliacine tvarka.

Į teismą R. Doveika kreipėsi dėl incidento, nutikusio dar 2014 m. gegužės mėnesį – jam paskambinę ūkininkai Bjerkelandai pranešė, kad per klaidą jo paveldėtame žemės sklype darbininkai iškirto medžius.

„Paprašiau kuo skubiau sustabdyti neteisėtus veiksmus ir pažadėjau, kad atvyksiu apžiūrėti savo žemės sklypo“, – teismui nurodė dvasinininkas.

Dėl didelio užimtumo jis iš karto negalėjo nuvykti į Anykščių rajoną, bet po kelių dienų sulaukė dar vieno skambučio – jam paskambino Valstybinės miškų tarnybos darbuotoja, pasidomėjusi, ar jo sklype nėra atliekami miško kirtimo darbai.

„Tą pačią dieną nuvykau į savo sklypą ir pamačiau vyrą, kuris nukirstus medžius krovė į miškovežį“, – sakė dvasinininkas, darbus užfiksavęs vaizdo kamera. O vienas darbininkų nurodė, kad darbus atlieka bendrovės „Biokirtimai“ užsakymu.

R. Doveika nedelsdamas kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto vagystės. Tyrimo metu buvo apklaustas ne tik bendrovės „Biokirtimai“ direktorius Vytautas Žiulpa, bet ir ūkininkai Bjerkelandai, kurių užsakymu buvo atliekami darbai.

Jie pareigūnams nurodė, kad medžiai buvo nukirsti per klaidą – ūkininkai pasakojo, kad Anykščių rajone jiems nuosavybės teise priklauso 30 ha žemės sklypas, jie norėjo žemę paruošti arimui, todėl pasamdė bendrovę išvalyti sklype augančius krūmynus. Prieš atliekant darbus buvo aprodytos žemės sklypo ribos, tačiau netikslios – ūkininkai paprašė palaukti keletą dienų, kol galės pateikti tikslius planus.

O darbininkai nelaukė – pradėję darbus iškirto krūmynus ir medžius. Tai pirmasis pastebėjo pas ūkininkus dirbantis ūkvedys – atvykęs apžiūrėti sklypo pamatė, kad darbininkai atlieka valymo darbus kitame sklype.

Pasak ūkininkų, iš karto apie tai buvo informuotas kunigas, kuriam priklausė žemės sklypas.

Kilus konfliktui bendrovė „Biokirtimai“ pasiūlė kunigui atlyginti padarytą žalą ir sutvarkyti žemės sklypą, tačiau, kaip teismui nurodė direktorius V. Žiulpa, sklypo savininkas nesutiko.

Ikiteisminį tyrimą dėl vagystės atlikę prokurorai nutarė jį nutraukti, nes nebuvo nustatyta, kad ūkininkai ir darbams atlikti pasamdytos bendrovės darbuotojai siekė pasisavinti kunigo turtą – miško iškirtimas buvo klaida. Prokurorai kunigui pasiūlė kreiptis į teismą civiline tvarka dėl žalos atlyginim.

R. Doveika taip ir padarė – jis prašė atlyginti patirtą žalą dėl neteisėto medžių iškirtimo, miško atstatymo ir sklypo sutvarkymo. Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad kunigo sklype buvo iškirsta 119 pušų ir 412 beržų – jeigu brandaus amžiaus medžius savininkas būtų pardavęs, greičiausiai už tai būtų gavęs 4 tūkst. Eur, o už sklypo sutvarkymo darbus viena bendrovė paprašė daugiau kaip 1,1 tūkst. Eur.

Kunigas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, kurią iš pradžių įvertino 2 tūkst., o vėliau sumažino iki 300 Eur. Jis teismui aiškino, kad „žemės sklypas yra istoriškai svarbus jo šeimai“, jis pats asmeniškui prižiūrėdavo sklypą ir medžius, o dėl miško iškirtimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

„Šį sklypą kartu su mišku paveldėjau iš savo šeimos, nuo vaikystės šiame miške dažnai lankydavausi – eidavau rinkti miško gėrybių, pasivaikščioti, – teismui nurodė R. Doveika. – Nesiruošiau šio miško nei kirsti, nei parduoti, nes jis yra susijęs su mano šeimos prisiminimais.“

Tačiau teismas nutarė, kad R. Doveika neįrodė ir tinkamai nepagrindė pagal įstatymus nustatytų neturtinės žalos atsiradimo sąlygų, kriterijų ir pačios žalos dydžio. Be to, sprendime, kurio nei ieškovas, nei atsakovai į teismą neatvyko išklausyti, nurodė, kad įstatymuose nėra numatyta teisė reikalauti neturtinės žalos dėl turto sugadinimo – iškirstų medžių.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad dėl neteisėto medžių iškirtimo R. Doveikai priklausančio žemės sklypo vertė sumažėjo 380 Eur (tokią išvadą pateikė ekspertas), todėl šią sumą priteisė kaip patirtą žalą. Be to, iš atsakovų buvo priteisti 700 Eur – tiek turėtų atsieiti žemės sklypo atstatymo darbai. Kadangi bendrovė „Biokirtimai“ dvasininkui buvo pervedusi 551 Eur, žalos dydis buvo sumažintas iki 529 Eur.

Kunigui priklausančiame sklype medžius iškirtusi bendrovė ir ją pasamdę ūkininkai su jiems pareikštu ieškiniu nesutiko ir teismo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Į laisvę paleistas Gruzijos pareigūnas: tai Rusijos provokacija ir kerštas atnaujinta 16.33 val. (349)

Į susitikimą su Lietuvos policijos vadovais atvykęs, bet tarptautiniame Vilniaus oro uoste pasienio tarnybos pareigūnų sulaikytas, o sekmadienį teismo nutartimi suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovas Zurabas Maisuradzė išleistas į laisvę.

Po teismo sprendimo – sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę išvis nėra ko kalbėti (42)

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad knygų leidykla yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl knygoms taikomi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Viso labo, Biblija, sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę jau iš viso nėra ko kalbėti.“

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (237)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.

I. Vėgėlė: kokie pokyčiai reikalingi teisingumo sistemai Lietuvoje? (8)

Teisingumo ministerija – nėra „trečiasis brolis“ pastumdėlis, tai svarbų vaidmenį valstybėje vaidinanti institucija, koordinuojanti visos teisinės sistemos vystymąsi. Jos reikšmė ypač sustiprės artimiausiu metu, kai 2017 metais vyks pasirengimas teismų reformai, kai vis daugiau dėmesio visuomenė reikalauja žmogaus teisėms.

Neįtikėtina: Vilniuje Rusijos prašymu suimtas buvęs aukštas Gruzijos pareigūnas vyko į policijos šventę (542)

Praėjusį savaitgalį į Vilnių atvykęs, bet oro uosto pasienio poste sulaikytas, o po to teismo sprendimu suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinio centro vadovas Zurabas Maisuradzė į Lietuvą vyko Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus kvietimu ir turėjo susitikti su Policijos departamento vadovybe.