Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros Stašaitis & Partners advokato padėjėja Eglė Pranskūnienė.
Atsakant į Jūsų klausimą, pažymėtina, kad atvejus, kada Lietuvoje gyvenančiam asmeniui atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Pažymėtina, kad šio įstatymo 17 straipsnyje yra išskirta kokios gyventojo pajamos yra neapmokestinamosios, t.y. atvejai, kada taikoma GPM lengvata - prievolė mokėti GPM neatsiranda.
Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį, pajamos gautos iš parduoto nekilnojamojo turto – gyvenamojo būsto, esančio Lietuvoje yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei nekilnojamasis turtas – būstas bus parduotas ir jeigu:
– turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už nekilnojamą pagal prigimtį daiktą, esantį Ekonominės erdvės valstybėje (tame tarpe, Lietuvoje) , jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; (17 straipsnio 28 punktas); arba
– pajamos gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje (tame tarpe, Lietuvoje) esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (17 straipsnio 53 punktas); arba
– gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame teisės aktų nustatyta tvarka gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus ir gyventojas gautas lėšas panaudoja per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kito Europos ekonominės erdvės valstybėje (tame tarpe, Lietuvoje) esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui (17 straipsnio 54 punktas).
Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punktu neišgyvenus 2 metų įsigytame gyvenamajame būste ir jį pardavus prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) gyventojui neatsiras, jei gautos lėšos už būsto pardavimą bus panaudotos per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo kito gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruos gyvenamąją vietą, įsigijimui.
Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo apibendrintu komentaru, pajamų mokesčio lengvata taikoma visai sumai, gautai už gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimą, neatsižvelgiant į tai kokia suma per vienus metus buvo panaudota kito gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) įsigijimui, t.y. nors turėtas gyvenamasis būstas bus parduotas už didesnę sumą nei kainavo naujasis būstas (įsigijote pigiau), visa pinigų suma gauta už turėtą (parduotą) gyvenamąjį būstą apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu (GMP) nebus.
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.