Į DELFI skaitytojo klausimą, ar iš tėvų dovanotų lėšų pirktas butas įgytas santuokoje yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ar bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu, atsako advokatų kontoros Mecelienė, Čiurlys ir partneriai advokatė Agnė Mecelienė.

Atsakant į skaitytojo klausimą visų pirma svarbu nustatyti, kada buvo įsigytas butas – iki dabar galiojančio Civilinio kodekso įsigaliojimo ar jau jam įsigaliojus. Klausime nenurodyta buto įsigijimo data, todėl pateikiami komentarai dėl abiejų atvejų.

Nustatant, ar butas yra asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė, svarbios pinigų, už kuriuos įsigytas butas, dovanojimo aplinkybės. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kokia buvo tėvų valia dovanojant pinigus, t.y. ar tėvai lėšas dovanojo dukrai, ar dukros ir jos vyro šeimai. Į šį klausimą paprasta atsakyti tuo atveju, jeigu tarp tėvų ir dukros buvo sudaryta rašytinė dovanojimo sutartis, kurioje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Dabar galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, o sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Įstatymas taip pat numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.

Iki dabartinio Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojęs civilinis kodeksas numatė iš esmės analogiškus reikalavimus, skyrėsi tik dovanojamos sumos, kurioms buvo taikomas atitinkamai rašytinės arba notarinės formos reikalavimas.

Tačiau paprastai tarp artimųjų rašytinės dovanojimo sutartys nesudaromos. Nesant rašytinės dovanojimo sutarties pasunkėja dovanojimo tikslo įrodinėjimas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog artimųjų giminaičių santykiai paprastai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas, todėl tokios faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą teismams taikyti minėtos įrodinėjimo taisyklės išimtį ir leisti remtis ir liudytojų parodymais. Atitinkamai, net ir nesant sudarytos rašytinės dovanojimo sutarties egzistuoja galimybė remtis liudytojų parodymais, tačiau tokiu atveju atsižvelgiama į visas svarbias aplinkybes.

Nustačius, kad pinigus tėvai padovanojo dukros asmeninėn nuosavybėn, svarbu nustatyti, ar butas buvo įsigytas dukros asmeninėn nuosavybėn.

Tuo atveju, jeigu butas buvo įsigytas iki dabartinio Civilinio kodekso įsigaliojimo, t.y. Iki 2001 m. liepos 1 d., buto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nereikalaujama.

Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad asmenine nuosavybe yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atitinkamai, jei buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kad butas įsigyjamas asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn, butas bus laikomas įsigytu bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

Galimi atvejai, kai pinigai dovanojami juos pervedant tiesiogiai buto pardavėjui, nesudarant dovanojimo sutarties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už ginčo butą sumokėjus trečiajam asmeniui, kuris teigia tokiu būdu siekęs padovanoti ginčo butą konkrečiam asmeniui, mokėjimo pavedimas, kuriuo trečiasis asmuo pervedė lėšas buto pardavėjams laikytinas rašytiniu įrodymu, kad butas pirktas už trečiojo asmens dovanotas buto pirkimui lėšas, nors atskira dovanojimo sutartis ir nebuvo sudaryta. Teismai pripažįsta, kad už tokiu būdu dovanotas lėšas įgytas butas yra asmeninė nuosavybė.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į advokatę Agnę Mecelienę el. paštu agne.meceliene@mclegal.lt arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.mclegal.lt pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.