Kaip posėdžių įrašinėjimas pakeitė teismų darbą

 (6)
Jau ne vienus metus Lietuvos teismai siekia, kad teikiamos paslaugos būtų lengviau prieinamos žmonėms, kokybiškos ir patikimos. Į pagalbą čia pasitelkiamos ir informacinės technologijos.
Kaip posėdžių įrašinėjimas pakeitė teismų darbą
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Kaip praneša Nacionalinė teismų administracija, prieš porą metų pradėta diegti posėdžių garso įrašymo įranga, kaip ir daugelis naujovių, teismuose sukėlė nemažai sąmyšio. Pradžioje garso įrašai buvo daromi tik administracinėse bylose, nuo 2014 m. sausio 1 d. popierinių posėdžio protokolų nebeliko ir civilinėse bylose.

Garso įrašas liko vienintelis būdas susipažinti su posėdžio turiniu. Kaip popierinių protokolų atsisakymą vertina visuomenės atstovai ir patys teismai? Ar visi pasiruošę posėdžių fiksavimui informacinių technologijų priemonėmis?

Buvusio teisingumo ministro, Seimo nario Remigijaus Šimašiaus, kuris stebi šiuos teismų pokyčius nuo pat jų pradžios, teigimu, dabar veikianti garso įrašymo sistema iš principo skirta pirmiausia skaidrumui didinti, pasitikėjimui teismais, autentiškumui užtikrinti.

„Bet, be jokios abejonės, dabartinę techniką dar reikia tobulinti. Dabartinė sistema yra kurta kitoms reikmėms – daugiau administracinėms, tad ji ne iki galo patogi visiems praktinio naudojimo procese aspektams“, – pažymi Seimo narys.

R. Šimašius, paklaustas apie pokyčius, kai 2010 m. teismuose atsirado garso įrašymo sistema, pripažįsta, kad ne visi yra linkę priimti naujoves: „Aš pats, skirtingai nuo daugelio iš šiuolaikinės kartos, esu žmogus, kuris labiau mėgsta skaityti, o ne klausyti. Tačiau reikia eiti pirmyn ir pratintis prie ateities įrankių, net jei kai kas neįprasta, o ne prie praeities, vis taikstantis su jų netobulumais.“

Seimo nario nuomone, garso įrašai yra patikimesni, nes sukelia mažiau diskusijų dėl autentiškumo. Garso įrašai, patobulinus jų naudojimo patogumo aspektus, visais atžvilgiais pranašesni už popierinį protokolavimą.

Paprašytas pateikti valstybių pavyzdžių, kuriose jau yra įdiegtos panašios sistemos, R. Šimašius pabrėžia: „Pirmiausia, mums ne visada būtina kopijuoti kitur įtvirtintas praktikas. Tuo metu, kai kitur teismų posėdžių protokolai iš viso nebūdavo rašomi, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose jie jau buvo išsamūs. Buvome pirmieji šioje srityje. Galime pirmieji būti ir kitose srityse. Šioje jau nebebūsime. Iš šalių, kuriose garso įrašymo sistema jau veikia ir iš kurių galime pasisemti patirties, paminėčiau Švediją, kuri ir arti, ir kultūriškai mums suvokiama.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Giedrė Čėsnienė pažymi, kad kai kurie teisėjai nelinkę priimti naujovių, teismo posėdžių metu patys užsirašinėja esminius dalykus arba prašo, kad tai darytų teismo posėdžių sekretorės.

„Būna atvejų, kuomet, nepavykus įrašyti tam tikrų procesinių veiksmų, tenka juos pakartoti. Taip pat rašant sprendimus teisėjams tenka perklausyti visą teismo posėdžio garso įrašą ir tai užima daug laiko“, – dabartinės sistemos trūkumus vardina teismo pirmininko pavaduotoja.

Tačiau G. Čėsnienė pripažįsta, kad iki įdiegiant šią naujovę būta ir daugiau problemų – trumpas teismo posėdžio protokolo surašymo terminas civilinėje byloje (1 diena), tai reiškia, kad teismo posėdžių sekretorė, dalyvaujanti keliose bylose per dieną, grįžusi po posėdžių turėdavo surašyti kelis išsamius protokolus iki ateinančios darbo dienos pabaigos.

„Visi teisėjai vieningai pripažįsta, kad dėl to teismo posėdžių sekretorių darbo krūvis buvo ypač didelis“ – pripažįsta teisėja.

Teismo posėdžių sekretorė Ieva Einorytė, dirbanti Kauno apylinkės teisme, taip pat neslepia, jog darbo krūvis nebelikus popierinių protokolų sumažėjo.

„Palengvėjo teismo posėdžio eigos fiksavimas, kadangi nereikia detaliai aprašyti proceso dalyvių paaiškinimų esmės –  rašoma tik informacinė pažyma, kurioje fiksuojamas garso įrašo eigos laikas, pasisakančio asmens procesinė padėtis bei procesinio veiksmo pavadinimas. Žinoma, atsiradus garso įrašams, sekretorėms atsirado ir kitų funkcijų: perkelti įrašus į laikinąją saugyklą, baigus bylą – į nuolatinio saugojimo vietą, įrašyti garso įrašus į kompaktinius diskelius ir pridėti juos prie bylos“, – pažymi I. Einorytė.

Šiuo metu teismo posėdžiai daugelyje teismų yra įrašomi naudojantis garso įrašymo diktofonais, kurių gerai įrašymo kokybei užtikrinti reikalinga nuolatinė priežiūra: stebėti, kad neišsikrautų elementai, užtikrinti, kad diktofonas būtų nukreiptas į kalbančiuosius tinkamu kampu ir pan.

„Pasitaiko, kad įrašai dėl blogos kokybės ir nepakankamos techninės infrastruktūros ne visada prieinami dalyvaujantiems byloje asmenims“, – teigia Nacionalinės teismų administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Marius Neimantas.

Pasak jo, keliuose teismuose jau yra įdiegta stacionari garso įrašymo įranga, tad su šiais nepatogumais jau nebetenka susidurti. Tačiau didžiajai daliai teismų visus šiuos nepatogumus turėtų išspręst kitais metais teismuose numatoma diegti moderni teismo posėdžių garso įrašymo įranga, kurią planuojama įsigyti įgyvendinus Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą „Teismų informacinės sistemos modernizavimas“.

Pasak M. Neimanto, įgyvendinus projektą įdiegta garso įrašymo sistema teismuose leis posėdžių garso įrašus daryti tiesiai į kompiuterį, iš karto skaidant įrašą dalimis pagal posėdyje pasisakančius asmenis.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klaipėdos prokurorė, įtariama, galėjo klastoti dokumentus (18)

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė, įtariama, ne tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tinkamai neatliko pareigų, bet ir suklastojo dokumentus.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.