Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Plenarinė sesija (net penkiolika teisėjų) neteisėtu būdu turtus susikrovusiems korumpuotiems valstybės tarnautojams, nusikaltėliams ir jų artimiesiems siunčia gerą žinią, galinčią padėti išsaugoti turtą.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Penktadienį net po kelis mėnesius trukusio nagrinėjimo teisėjai paskelbė, kas laukia tų, kurie neteisėtai praturtėjo ir negali pagrįsti daugiau kaip 500 MGL dydžio (65 tūkst. litų) turto – kasacinės instancijos teismo išaiškinimu turės remtis bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys prokurorų perduotas baudžiamąsias bylas.

Pasak LAT teisėjų, ar galima taikyti baudžiamąjį įstatymą dėl neteisėtai susikrautų turtų iki įstatymo įsigaliojimo – 2010-ųjų gruodžio 11 d., turės spręsti teismai, nagrinėjantys kiekvieną bylą atskirai.

Nors įstatymuose numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atgal negalioja, tačiau įstatyme dėl neteisėto praturtėjimo yra nurodyta sąvoka, jog už tai atsakomybė krenta ant tų, kurie turtą turėjo – trunkančią nusikalstamą būseną.

LAT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio ir tvarkos, leidžiančių turto savininkui legalizuoti turimą nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą ar kitaip išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl įstatymo taikymas iki jo įsigaliojimo nėra vienareikšmis.

„Šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes“,  pabrėžė teisėjai.

Jų teigimu, teismai turės vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, ar turto įgijimo pagrindas buvo įstatymu uždrausta veika, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę.

Teisėjai taip pat nurodė, kad įrodinėjant ir pagrindžiant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

„Savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti,  nutarė LAT.  Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narų gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt.“.

Teisėjai taip pat mano, jog „vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.

Tačiau tokiai pozicijai pritarė ne visi Plenarinės sesijos teisėjai – yra išsakyta ir kitokių nuomonių: du teisėjai pateikė atskirąsias nuomones, teigdami, kad baudžiamasis įstatymas dėl neteisėto praturtėjimo yra toks neaišku, o pati nuostata, numatanti baudžiamąją atsakomybę, gali prieštarauti Konstitucijai, todėl šį klausimą turėtų spręsti Konstitucinis Teismas.

Prokuroras: iš esmės niekas nesikeis

Gintaras Jasaitis
Gintaras Jasaitis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Tiek, kiek buvo pasakyta motyvų, mano požiūriu, padėtis iš esmės nepasikeičia – kiekvieną bylą tyrėjai ar prokurorai turės individualiai įrodinėti turto kilmės neteisėtumo požymius“, – sakė prokuroras Gintaras Jasaitis.

„Iš turinio, kurį pasakė teismas, galima spręsti, kad norma atgal lyg ir negalioja, bet kitos teismo mintys, jog jeigu įrodymų pakanka, tas reguliavimas gali būti taikomas – kitaip tariant, radikalių sprendimų nebuvo priimta, teismų praktika galės formuotis savaime jau pagal tas nuostatas, kurios yra šiame sprendime“, – sakė jis.

Jo teigimu, realiai yra įsiteisėjęs tik vienas sprendimas dėl neteisėtio praturtėjimo – yra priimtas baudžiamasis įstatymas. Tačiau nė vieno įsiteisėjusio nuosprendžio dar nėra.

Prezidentės patarėja: prokurorams reikės rimtai dirbti

Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė sako, kad LAT išaiškinimas neteisėto praturtėjimo byloje atskleidė, kad šios nusikalstamos veikos pagrįstai buvo kriminalizuotos.

Rasa Svetikaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Turime LAT nutartį, kuri bus labai gera paskata kitoms byloms toliau judėti į teismus vien dėl to, kad mes turime LAT praktiką ir matome, kokios pozicijos laikosi LAT neteisėto praturtėjimo atžvilgiu, – sakė ji. – O pozicija yra pakankamai aiški – tokia veika turi būti kriminalizuota ir yra pagrįstas jos kriminalizavimas. Galbūt tik tai padaryta per vėlai. Ta politinė valia turėjo būti pareikšta kur kas anksčiau, bet jos ėmėsi tik prezidentė“.

„Žinant LAT poziciją, kad kiekvienas atvejis konkrečiai turi būti įrodinėjamas ir neteisėto praturtėjimo atvejis turi būti būtent pagrįstas, kad asmuo įgijo turtą neteisėtais veiksmais, uždraustais baudžiamojo įstatymo. Šiuo atveju prokurorams kyla uždavinys įrodinėti kiekvieną atvejį ir labai rimtai dirbti, sudiėlioti savo prioritetus“.

Ji pažymėjo, kad tai naujovė mūsų teisinėje sistemoje: „Visos naujovės yra sunkiai priimamos. Manau, kad dabar prokuratūra prioritetizuos savo veiklą ir tikrai orientuosis į pačių sunkiausių korupcinių veikų – neteisėto praturtėjimo, stambių veikų tyrimus ir tikrai turėdama tą poziciją, kokios laikysis mūsų teismai, daug lengviau galės eiti į teismą ir įrodinėti tuos atvejus“.

Išteisinti buvo pagrįstai

Išaiškinimą, kurio laukė žemesnių instancijų teismai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei neteisėtu praturtėjimu apkaltinti asmenys, LAT paskelbė išnagrinėjęs sutuoktinių Stasės ir Vito Švedo baudžiamąją bylą. Juos teismai buvo išteisinę, konstatavę, kad negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė asmenims, įgijusiems didesnės nei 500 MGL vertės turtą iki nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 189 (1) straipsnio 1 dalyje, kriminalizavimo.

Grąžinti bylą nagrinėti iš naujo prašė Kauno apygardos prokuratūra, jai LAT atstovavo Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.

Bylos duomenimis, Švedai buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 796 tūkst. Lt vidutinės rinkos vertės turto: žemės sklypą ir jame esantį beveik 214 kv. m ploto gyvenamąjį namą Kaune, Erškėčių g.

Prokurorai įsitikinę, kad sutuoktiniai šio turto negalėjo įsigyti savo teisėtai pagrįstomis pajamomis.

Įtarimai dėl nepagrįsto praturtėjimo sutuoktiniams buvo pateikti 2012-ųjų vasario 14-ąją, praėjus daugiau kaip metams po baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukta vienoje bendrovėje plataus profilio darbininke dirbantis S. Švedienė pareigūnams nurodė, kad Kaune esantis namas ir sklypas jai priklauso tik oficialiai, nors tikroji turto valdytoja yra mokytoja dirbusi dukterėčia.

Išteisintoji aiškino, kad dukterėčia nesugyveno su vyru ir ketino išsiskirti, todėl paprašė namą perrašyti jos vardu, o kai suaugs vaikai, perrašyti jiems.

Tuo metu bedarbis jos sutuoktinis V. Švedas apie valdomą nekilnojamąjį turtą esą sužinojo išvis atsitiktinai, kai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atėjo laiškas su nurodymu susimokėti už žemę.

LAT verdikto laukė ir kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnui Edgarui Karaliui – apylinkės teismas yra nusprendęs, kad jis turi sumokėti 100 MGL (13 tūkst. Lt) baudą, iš jo taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti turto už 1 mln. 675 tūkst. Lt.

Neteisėto praturtėjimo kriminalizavimą iniciavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Teismams jau perduota daugiau nei 30 baudžiamųjų bylų, iš viso pradėti 159 ikiteisminiai tyrimai, nustatyta neteisėto praturtėjimo vertė – daugiau kaip 11 mln. Lt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (129)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (54)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (43)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (52)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (4)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (31)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...

Įvardijo, kiek asmenų „Karklėje“ sučiupo su narkotikais: skaičiai stebina (63)

Savaitgalį vykusio festivalio „ Karklė Live Music Beach “ dalyvius patikrinę policininkai ir...

Kokios spalvos bus madingos artėjančio šaltojo sezono metu

Vasarai artėjant į pabaigą pamažu imama domėtis, koks koloritas dominuos artėjančio šaltojo...