R. Drakšas: Lietuvos Respublikos Prezidentės siūlymai dėl Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo ir papildymo vertintini nevienareikšmiškai. Viena vertus, reikėtų pritarti Prezidentės susirūpinimui dėl sunkius ar labai sunkius nusikaltimus padariusių asmenų nebaudžiamumo. Iš tiesų, suėjus senaties terminams dažnai nutraukiamos bylos dėl tokių veikų, kurių atskleidimas net ir praėjus nemažai laiko lieka aktualus visuomenei. Tačiau, antra vertus, atkreiptinas dėmesys ir į diskutuotinus šio įstatymo projekto aspektus.
Senaties terminų pratęsimas asmenims, padariusiems baudžiamuosius
nusižengimus, neatsargius ar nesunkius tyčinius nusikaltimus, ištęsti įrodymų rinkimo ir jų tyrimo procesą. Tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas nebeatliktų baudžiamojo proceso spartinimo, teisėsaugos institucijų aktyvinimo funkcijos; pažeistų humanizmo bausmės ekonomijos principus. Negali būti atmesta prielaida, kad senaties nebuvimu butų pasinaudota vilkinant bylų tyrimą ir dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pripažino, kad Lietuva pažeidė savo piliečių teises į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą teismuose. Kartu reikia priminti, kad 2006 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-466/2006, pabrėžė: „įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme šį institutą, iš esmės pripažįsta, kad atitinkamos valstybės ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminės institucijos konkrečioje baudžiamojoje byloje gali neįvykdyti savo konstitucinės priedermės per įstatyme nustatytą laiką. Todėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra įtvirtintas imperatyvas, kad tokiais atvejais baudžiamoji byla besąlygiškai nutraukiama“.
Nesunku įsivaizduoti situaciją, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas ir įtarimai paskelbiami asmeniui, kuris vėliau visiškai išteisinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo (išties yra nekaltas ir tyrimas jo atžvilgiu tėra teisėsaugos institucijų darbo brokas), tačiau tokiam realiai niekuo nesusijusiam su nusikalstama veika asmeniui gali būti taikomos įvairūs procesiniai apribojimai (nuo turto arešto ir uždraudimo išvykti iki suėmimo). Senaties terminų nebuvimas leistų ikiteisminio tyrimo institucijoms neribotą laiką „dangstyti“ savo pačių darbo broką, teisinantis sudėtingu tyrimu, ir pažeidinėti nesusijusio su nusikalstama veika asmens teises.
Dabartiniai senaties terminai yra pakankamai ilgi (nuo 2 iki 20 metų). Jei ikiteisminio tyrimo institucijos dirbtų kokybiškai ir atliktų ikiteisminį tyrimą byloje bent jau per metus (o ne ištęstų iki 5 metų, kaip pasitaiko dabar, atlikdami vieną procesinį veiksmą per pusmetį, pvz., apklausą), netaptų įmanomi jokie gynybos piktnaudžiavimai teisminio nagrinėjimo metu. Jokios gudrybės nepadės „užtempti“ bylos nagrinėjimo keturis ir daugiau metų.