Advokatas: už sunkius nusikaltimus nebūtinai bus baudžiama realiu laisvės atėmimu

Lietuva artėja prie modernių, Vakarų pasaulio vertybes atspindinčių baudžiamosios teisės sistemų, kuriose pabrėžiamas ne tik priverstinis bausmės pobūdis, tačiau jos adekvatumas, veiksmingumas ir orientacija į nusikalstamą veiką padariusio asmens gražinimą ir integraciją į visuomenę.

Visos šios prielaidos atsiranda įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymui, kuriuo pastebimas valstybės baudžiamosios politikos judėjimas švelninimo kryptimi.

Esminis pokytis – 75-ojo Baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalies pakeitimas, išplečiantis galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Iki šiol Baudžiamasis kodeksas leido atidėti laisvės atėmimo bausmės tik už neatsargius, apysunkius ar nesunkius nusikaltimus. Įsigaliojus naujiems įstatymo pakeitimams ši priemonė galės būti taikoma ir už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kai už jį paskirta ilgesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Praktikoje į šį nusikalstamų veikų diapazoną patenka dauguma ekonominio – finansinio pobūdžio nusikaltimų, taip pat nusikaltimai valstybės tarnybai, netgi smurtinio pobūdžio ir kt.

Asmenys, kuriems iki Baudžiamojo kodekso pakeitimų buvo paskirta ne didesnė kaip šešių metų laisvės atėmimo bausmė už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne didesnė kaip keturių metų laisvės atėmimo bausmė už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, įgis teisę siekti jiems paskirtos bausmės peržiūrėjimo švelninimo kryptimi. Tokį pagrindą lemia švelnesnio baudžiamojo įstatymo retrospektyvaus galiojimo ir taikymo taisyklės lex retro non agit išimtis, numatyta Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. bausmę švelninantis įstatymas gali būti taikomas atgal.

Nuteisti asmenys, siekdami jiems paskirtos bausmės pakeitimo švelninimo kryptimi – pakeisti realią laisvės atėmimo bausmę į bausmės vykdymo atidėjimą, turėtų pateikti rašytinį motyvuotą prašymą teismui, nagrinėjusiam bylą pirmąja instancija. Prašyme būtina pagrįsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tokius prašymus turi teisę teikti tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėjas. Teikimą dėl nurodytų aplinkybių gali teikti ir prokuroras ar bausmės vykdymo institucija.

Prašymo ar teikimo nagrinėjimui gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame privalo dalyvauti prokuroras, o teisę dalyvauti turi laisvėje esantis nuteistasis ar jo gynėjas. Tuo atveju, kai asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę – jis į teismo posėdį šaukiamas, jei taip nusprendžia teismas. Kai teismo posėdis nėra rengiamas, suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus Baudžiamojo proceso kodekso leidžiamus prašymus.

Šis Baudžiamojo kodekso pakeitimas – naujas ir sveikintinas posūkis nacionalinėje baudžiamojoje politikoje, kadangi iki šiol baudžiamųjų įstatymų leidyba judėjo akivaizdžia griežtinimo kryptimi (sankcijų griežtinimas, nusikalstamų veikų priskyrimas sunkesnei kategorijai). Pakeitimo įstatyme yra ir kitų nuostatų, kurios suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant paskirtos bausmės peržiūrėjimo baudžiamosios atsakomybės švelninimo tikslu.

Komentaro autorius yra advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas.