Tiesa, su tokia teisėjų kolegijai pirmininkavusio Vytauto Masioko ir teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pozicija nesutiko trečiasis teisėjų kolegijos narys Vytautas Greičius. Jis mano, kad E. Vaitekūnas bausmę turėtų atlikti pataisos namuose, todėl dėl priimtos nutarties parašė atskirąją nuomonę.

Įsiteisėjusia nutartimi E. Vaitekūnui buvo skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams. Be to, papildomai buvusiam prokurorui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą sumokėti 15 MGL dydžio (1950 Lt) įmoką.

Palikdamas laisvėje E. Vaitekūną kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad buvęs prokuroras yra „teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, ją išlaiko, po nusikalstamos veikos padarymo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo“.

„Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvardytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo“, – pabrėžiama teismo nutartyje.

Teismas pažymėjo, kad kiekvienos bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmė yra nubaudimas. „Todėl jau vien bausmės paskyrimu pradedamas įgyvendinti ir tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį“, – pabrėžė teisėjų kolegija.

Pasiųsti E. Vaitekūną už grotų LAT prašė Generalinė prokuratūra – prokurorai siekė, kad būtų panaikintas apeliacinės instancijos nuosprendis, paliekant galioti Kauno apygardos teismo verdiktą. Juo buvęs prokuroras buvo nuteistas realia pusantrų metų laisvės atėmimo bausme.

Prokurorai skunde pažymėjo, kad E. Vaitekūno padaryta nusikalstama veika buvo padaryta ypatingai didelė neturtinė žala prokuratūros kaip teisėsaugos institucijos prestižui, autoritetui.

„Tokiais nusikalstamais veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas visa valstybės tarnyba, pačia valstybe – tokios nusikalstamos veikos pasekmės yra sunkiai pašalinamos“, – buvo rašoma skunde.

Prokurorai taip pat pažymėjo, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso.

Tiesa, Generalinės prokuratūros pozicija dėl bausmės E. Vaitekūnui nebuvo nuosekli – Kaune prokurorai prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės savo kolegai, teismui nusprendus jį pasiųsti už grotų, šį nuosprendį skundė apeliacine tvarka. Kai Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį pakeitė ir E. Vaitekūną paliko laisvėje, prokuratūra vėl įteikė skundą ir paprašė buvusį kolegą pasiųsti už grotų.

E. Vaitekūnas buvo nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai pareikalavo duoti kyšį, pažadėjęs jį priimti ir priėmė 30 tūkst. Lt dydžio kyšį už savo teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Prokuroras vieno suimtojo tėvui buvo pažadėjęs paleisti jo sūnų į laisvę.

2010-ųjų birželio 21-ąją E. Vaitekūnas vienoje Kauno degalinėje susitiko su asmeniu, iš kurio turėjo paimti pinigus. Šį susitikimą įrašinėjo specialiosios tarnybos, prokuroras tuomet buvo sulaikytas su įkalčiais.

Dirbdamas Generalinės prokuratūros prokuroru, E. Vaitekūnas tyrė bylas, susijusias su prekyba žmonėmis, nusikaltimais elektroninėje erdvėje.