Tačiau tai ne pirmas kartas, kai ši teisėja oficialiai serga, o realiai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Pavyzdžiui, pernai sausio 22 d. N. Venckienė dalyvavo konferencijoje „Pedofilija Lietuvoje ir pasaulyje“, nors turėjo nedarbingumo pažymėjimą.
„Sodra“ informavo, kad buvo gavusi anoniminį skundą dėl galimo elgesio taisyklių pažeidimo N. Venckienės laikinojo nedarbingumo metu ir atliko tyrimą, tačiau tyrimo rezultatų neviešina.
Išmokėjo nedarbingumo pašalpą už dalyvavimą spaudos konferencijose
Kaip DELFI informavo Kauno apygardos teismas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja N. Venckienė gegužės 17-29 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nors oficialiai sirgo, pirmąją nedarbingumo dieną – gegužės 17-ąją – teisėja iš pradžių priešinosi dukterėčios perdavimui mažametės motinai L. Stankūnaitei, vėliau Vilniuje surengė spaudos konferenciją, kurioje aiškino, jog L. Stankūnaitė „akmeniniu snukiu“ tempė vaiką, vaiko teisių apsaugos specialistes pavadino tinkamomis tik šerti kiaulėms.
Kaip žinoma, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už pirmas 2 ligos dienas sergančiam asmeniui darbdavys moka 80-100 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, nuo 3-ios dienos ligos pašalpą pradeda mokėti „Sodra“: nuo 3-ios iki 7-os dienos – mokama 40 proc. atlyginimo dydžio pašalpa, nuo 8-os ligos dienos – 80 proc.
Laikinai Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene pareigas einanti Skirmantė Zelenkienė teigia, kad apskaičiuodamas ir išmokėdamas ligos pašalpas Kauno apygardos teismas vadovaujasi darbuotojo ir darbovietės santykius reglamentuojančiais teisės aktais, tad ligos pašalpa N. Venckienei už pirmąsias dvi ligos dienas turėjo būti išmokėta.
„Sodra“ teigia, kad dėl N. Venckienės laikinojo nedarbingumo vykdė tyrimą, nes buvo gavusi anoniminį skundą, jog teisėja galėjo pažeisti laikinojo nedarbingumo metu galiojančias taisykles. Kokie yra šio tyrimo rezultatai, „Sodra“ neatskleidžia, nes tai susiję su asmens duomenų apsauga.
„Informuoju, kad gavus anoniminį skundą dėl galimo elgesio taisyklių N. Venckienės laikino nedarbingumo metu pažeidimo, teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas tyrimas. Kadangi tyrimas susijęs su ypatingais asmens duomenimis, remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, apie šio tyrimo rezultatus, be asmens raštiško sutikimo, informuoti negalime“, - teigė „Sodros“ direktoriaus patarėja Jolita-Skinulytė Niakšu.
Kai nesikreipiama dėl pašalpos, tariama liga rūpesčių nepridarys
Tačiau laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir elgtis taip, kad jo netinkami veiksmai neužtęstų ligos.
Pavyzdžiui, elgesio taisyklių pažeidimu laikinojo nedarbingumo metu laikoma, jeigu žmogus neatvyksta gydytojo nurodytu metu pasitikrinti, ar jau gali dirbti, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, neatlieka gydytojo paskirtų gydymo, diagnostikos procedūrų, atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
Pažeidimu laikoma ir tai, jeigu laikinojo nedarbingumo metu apdraustasis asmuo dirba, mokosi ar keliauja, vartoja alkoholį, narkotikus, toksines medžiagas, elgiasi taip, kad užtęstų laikino nedarbingumo trukmę.
Nustačius, kad sergantis žmogus pažeidė nustatytas taisykles, gali būti neskiriama ligos pašalpa arba jos mokėjimas gali būti nutraukiamas. Tačiau tuo atveju, jeigu asmuo dėl ligos pašalpos į „Sodrą“ nesikreipia, jam sankcijų nėra – pažeidimas gali būti tik įrašomas kitame elektroniniame laikinojo nedarbingumo pažymėjime, o visa atsakomybė dėl sveikatos būklės įvertinimo, nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir jo tęsimo pagrįstumo tenka gydytojui.
Vadinasi, jeigu žmogus iš tiesų neserga, tačiau susitaria su gydytoju dėl fiktyvaus laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, atsakomybė tenka gydytojui. Nesergantis, bet meluojantis, kad serga, žmogus taip pat nesulauks jokių sankcijų, jeigu nesikreips į „Sodrą“ dėl ligos pašalpos.