4 iš 10 apklaustų tėvų prisipažino, kad vaikams palikus namus, jie jautėsi “tušti” ir “netekę žemės po kojų”, o 20% teigė jautęs vieniši ir prislėgti.
Pasak daugelio tėvų, jie vienodai stipriai ilgėjosi tiek sūnų, tiek dukterų, tačiau dalis prisipažino, kad labiau ilgėjosi dukterų.
Beje, apklausa taip pat parodė, kad Kalėdos tėvams tampa tikrais emociniais “amerikietiškais kalneliais”, nes džiaugsmą, kai į namus sugrįžta vaikai, keičia liūdesys, kai jie juos vėl palieka.
Tačiau vaikų išvykimas iš namų liūdina ne visus.
Penktadalis apklaustų vyrų teigė jautę palengvėjimą, kai namuose neliko vaikų, o 14% prisipažino "iš viso nieko nejautę".
"Paprastai vyrai stengiasi išvengti tėvystės kiek galima ilgiau, nors vesdami jie save neišvengiamai tam pasmerkia," apklausos rezultatus komentavo psichologas Aricas Sigmanas.
“Dalykas, kurio jie nenumato, yra jausmai, kuriuos sukelia jų gyvenime atsiradęs vaikas. Tie jausmai ilgainiui išsivysto į visą gyvenimą trunkantį prisirišimą ir pasąmoningą emocinę priklausomybę."
“Dažnai tėvai daug metų dirba ne namuose arba toli nuo namų ir kai jiems pagaliau atsiranda galimybė praleisti daugiau laiko su vaikais, pastarieji jau būna užaugę ir palieka namus."