JTO kontingento Bosnijoje medicinos sesuo Lesli Korbaid 1998 metų lapkritį pagimdė mergaitę, sveriančią 2,5 kg. Kaip paaiškėjo, už savo atsiradimą pasaulyje šis vaikas turi būti dėkingas… revolverio kulkai!
1998 metų vasario 28 dieną per policijos dalinio susišaudymą su banditų grupuote panelė Korbaid buvo sužeista. Atsitiktinė kulka jai sužeidė pilvo apačią. Žaizdą išgydė, Lesli iš ligoninės išrašė, bet po 6 savaičių mergina vėl kreipėsi į gydytojus skųsdamasi, jog jai sutriko menstruacijos, rytais pykina.
Ginekologas, žinoma, pagalvojo, kad mergina nėščia. Tačiau ši tvirtino lytinių santykių dar iš viso neturėjusi. Patikrinęs ginekologas pamatė, kad mergina sako tiesą – ji buvo nekalta. Todėl sumanymo daryti nėštumo testą buvo atsisakyta.
Tačiau po kelių dienų ši pacientė vėl atsirado ginekologo kabinete skųsdamasi, kad simptomai ne tik nedingo, bet pradėjo ją dar labiau kankinti. Atlikus nėštumo testą, jis parodė… teigiamą rezultatą!
Gydytojai to niekaip negalėjo paaiškinti, kol atsivertė ligoninės, kurioje Lesli neseniai gydėsi, ligonių registracijos žurnalą. Paaiškėjo, kad vienu metu su Lesli atvyko gydytis ir to dalinio karo policininkas, sužeistas į sėklidę. Jis taip pat dalyvavo tame susišaudyme ir buvo netoli medicinos sesers Korbaid.
Gydytojai spėjo, kad kulka, sužeidusi kariškį, perėjo kiaurai ir, pagavusi dalį spermos, atsirado Lesli gimdoje! Iš čia medikai ją ir pašalino.
Taip įvyko tiesiog kone stebuklingas apvaisinimas! Kitokio paaiškinimo specialistai negalėjo pateikti. Spėjimai pasitvirtino gimus mažylei ir palyginus jos ir atsitiktinio tėvo genų tyrimų duomenis. Abejonių neliko!
Nors ir nepaprastas, tačiau toks įvykis medicinos istorijoje buvo ne pirmas. Lygiai toks pastojimas nuo kulkos įvyko 1863 metais Viksburge (JAV, Missurio valstija) per pilietinį karą. To įvykio aprašymą galima rasti 1864 metų savaitiniame „Amerikos medicina“ žurnale. Čia buvo rašoma, kad kulka taip pat perėjo per kareivio sėklidę ir papuolė moteriai į pilvo apačią. Gimė berniukas.
Šį įvykį aprašę medikai jau daugiau kaip prieš 140 metų patvirtino nuostabią žmogaus reprodukcinės sistemos jėgą.
Kaip medikai pagrindžia tokį Lesli apvaisinimo procesą?
Specialistai mano, kad viską nulėmė unikaliai sutapusios sąlygos. Lesli buvo sužeista savo menstruacijų ciklo viduryje. Jos subrendusi kiaušinėlio ląstelė gimdos ertmėje buvo pasiruošusi susitikti su spermatozoidais. Kulka, papuolusi į kariškio sėklidę, buvo tokios temperatūros, kad galėjo prisiklijuoti spermatozoidus jų nesunaikindama. Paskui kulka atnešė spermatozoidus į merginos gimdą ir apvaisino jos kiaušinėlio ląstelę.
Tačiau apvaisinimu procesas nesibaigia. Reikia, kad vaisius išgyventų. To buvo sunku tikėtis. Juk, sužeidžiant merginos gimdą, buvo suplėšyti raumenys, ištiko kraujoplūdis. Po operacijos jau pirmomis dienomis gimdoje susiformavo randas. Atrodytų, kad visa tai turėjo pražudyti apvaisintą ląstelę, nekalbant apie operacinio lauko valymą. Tačiau taip neįvyko. Likimas naujai gyvybei buvo stebėtinai palankus. Gimė mergytė.
Nors tokie faktai žmonijos istorijoje reti, tačiau mokslininkai sako, kad gyvulių naujų veislių išvedimo eksperimentuose jau senokai naudojamas “kulkos apvaisinimo” būdas.
Iš inertinės biologinės medžiagos daroma maža „kulkelė“, ant kurios specialiu būdu pritvirtinama patino genetinė medžiaga. Mikropistoleto – pipetės šūviu „kulka“ nukreipiama į patelės lytinius kanalus ir taip apvaisinama kiaušinėlio ląstelė.