Matyt, jis turėjo nemažos įtakos ir estų nacionaliniams bruožams susiformuoti. Jau nedidelių miestelių architektūra parodo, jog estai kuklesni, bet tvarkingesni. Nepasakysi, jog sodybos, ypač kaimo vietovėse būtų labai ištaigingos. Dauguma jų taip, kaip ir Lietuvoje nuo metų jau gerokai apšiurusios.
Kita vertus, pribloškia tvarka. Jokios prabangos, bet iššluoti, gražia veja apželdinti kiemai - tikra priešingybė Lietuvos sodyboms, gan netvarkingoms, su išmėtytais padargais, paleistomis vištomis, besidraikančiomis vėjyje šiukšlėmis.
“Be abejo, neįmanoma nematyti skirtumų tarp Estijos ir Lietuvos. Juos įtakojo ir nulėmė pati istorija”, - prieš kurį laiką “Veidui” sakė Lietuvos ambasadorius Estijoje Rimantas Juozapas Tonkūnas. Estų kitokia religija ir papročiai. Lietuva formavosi visiškai kitoje kultūrinėje įtakoje. Estija paveikta labiau Skandinavijos, o Lietuva - Vidurio Europos tradicijų. O be kultūrinių yra dar ir jau minėtų gamtos nulemtų skirtumų. Estijoje net vasara trumpesnė, greičiau prasideda ruduo.
Jei lygintumėme estą su lietuviu, pamatytume, jog lietuviai gyvesni ir greičiau užmezga ryšius, pokalbius. Lietuvį žymiai lengviau įtraukti į pokalbį. Štai privačiame Concordijos universitete Estijoje jau net juokaujama, jog jei tik kur susiburia grupelė žmonių, pasigirsta juokas, triukšmas, žinok, jog ten lietuviai, kurių šiame universitete mokosi apie pora šimtų.
Vienas pagrindinių skirtumų tas, kad estai “neišneša šiukšlių iš namų”. Štai, kad ir Strasbūro Žmogaus teisių teisme kiek lietuviškų bylų. Estijoje negirdėti apie tokius atvejus. Netenka girdėti ir tai, kad estų politikas, pavyzdžiui iš opozicijos, būdamas užsienyje arba tarp užsieniečių užsipultų savo vyriausybę, šalies valdžią dėl kokių nors esminių klausimų. Žinoma politiniai oponentai taip pat pašiepia vieni kitus, bet valstybės raidos krypties jie nekvestionuoja. Galioja nerašyta taisyklė - negadinti savo šalies vardo.
Ne tik tvarkos daugiau Estijoje. Kur kas civilizuočiau atrodo reklaminiai skydai, sutvarkyti miestų priemiesčiai, jau nekalbant apie centrą. Štai net Vilnius galėtų neretai pavydėti tik 100 tūkstančių gyventojų turinčiam Tartu tokių stiklo ir plieno modernių prekybos centrų, modernių daugiaaukščių, išblizginto senamiesčio. Ekonominės gyvybės Estijoje gerokai daugiau.
Estai greičiau pertvarkė ir savo bankų sektorių, įvedė savo valiutą. Ką jau kalbėti apie prekybos taisykles, kurios buvo labai liberalizuotos, praktiškai panaikinti prekybos muitai su Vakarų šalimis. Tai labai teigiamai paveikė užsienio investicijų srautą, kuris gerokai lenkia investicijas į Lietuvą. Kita vertus, toks prekybos liberalizavimas neigiamai paveikė Estijos žemės ūkį, kuriame šiuo metu jau beliko vos apie 7 proc. dirbančiųjų. Jų skaičių gerokai padėjo sumažinti tai, kad Estijoje nebuvo sukurta tūkstančiai “trihektarininkų” ūkių. Taigi, dabar jie šios problemos neturi.
Kodėl Estija vis dėlto sugebėjo kiek toliau pažengti reformų keliu?
Jei dabartinio Kaliningrado vietoje šiuo metu būtų Vokietija, tai, be abejonės būtų labai palanku Lietuvai turėti tokį stiprų kaimyną. Estijai šiuo požiūriu labiau pasisekė, nes ją labai remia Suomija. “Tai lyg turtingas giminaitis”, - sakė ambasadorius, primindamas, jog suomiai skyrė milžinišką pagalbą estams, dar okupacijos metais estai gana liberaliai galėjo bendrauti su Suomija, nebuvo trukdoma jos televizija. O be to, Suomija labai remia Estiją dėl stojimo ES.
Ką jau kalbėti apie nenutrūkstantį turistų skaičių. Kasmet apie 3 milijonus svečių į Estiją atvyksta iš Suomijos, dar apie 1 milijoną iš Švedijos. Jie čia “šluoja” parduotuves, turgų prekystalius, moterys siūdinasi sukneles, vyrai kostiumus, net šukuosenų važiuojama darytis į Estiją, nes viskas gerokai pigiau nei Suomijoje.
Dėl šių priežasčių aptarnavimo sfera Estijoje išgyvena tikrą pakilimo laikotarpį. Didesnė Talino dalis vien iš to ir gyvena. Estijos salose, netoli Talino, Baltijos jūros pakrantėse suomiai perka sodybas, ypač madinga įsigyti namą kur nors Saaremos ar Hjumo saloje. Suomiams čia jau tikri pietūs. “Yra tokių kurie šaukia, kad taip išparduodama Estija, bet jų nedaug, bent jau ne tiek, kiek Lietuvoje”, - išskyrė dar vieną skirtumą ambasadorius.
Estijos spaudoje taip pat pakanka skandalų. Tačiau nuo lietuviškos spaudos ji skiriasi tuo, kad joje nėra tokio piktumo ir pagiežos, dažnai pasitaikančios lietuviškoje spaudoje. Čia daugiau remiamasi faktai, o ne skambiomis frazėmis, komentarais.
Beje, jei anksčiau estų spaudoje buvo nemažai neigiamų straipsnių apie Lietuvą, šiuo metu jų beveik nebeliko. Tokio nepasitenkinimo buvo daugiau 1997 m. gale, kai buvo intensyviai svarstoma, kuri iš Baltijos šalių bus pakviesta pirmoji pradėti derybas dėl narystės ES.
Galiausiai, reformoms estus, matyt, nuteikia didelė rusakalbių mažuma. Estija nuolat jaučia spaudimą iš Rusijos pusės, neva pažeidinėjamos rusakalbių Estijos gyventojų teisės. Tačiau pilietybės įstatymai yra visiškai suderinti su ES teisės normomis. Juk Estija nebus priimta į ES jei tie įstatymai nebus demokratiški. Bet, ką čia slėpti, rusų ir estų bendruomenės dar gyvena atskirai. Bet, žinoma, rusai savo ekonomine padėtimi patenkinti, piktinasi, tik tuo, kad reikia laikyti kalbos egzaminą.
|
|
Siūlykite. Jūsų - temos, mūsų - faktai ir analizė.
