Romano pabaiga: ES ginklai prieš D. Britaniją

 (104)
Pastaruoju metu apie D. Britanijos pasitraukimą iš ES kalbama tiek daug, kad net ir tie, kas seka ir domisi, gali pasimesti dideliame informacijos sraute. „The Guardian“ į vieną vietą sudėjo viską, ką svarbu žinoti apie „Brexit“ – tai yra esminiai aspektai iš Europos Tarybos gairių projekto, kaip ES siūlo derėtis dėl JK pasitraukimo iš bloko.
Donaldas Tuskas
© Reuters / Scanpix

Donaldas Tuskas, Europos Tarybos prezidentas, pristatė Brexit derybų gairių projektą, kuris buvo pateiktas likusioms 27 bloko narėms. Projektas bus aptartas šalių sostinėse ir galutinai suderintas prezidentų ir ministrų pirmininkų suvažiavime balandžio pabaigoje. Čia bus galutinai nutarta ES pozicija prieš pradedant derybas dėl JK pasitraukimo.

Štai keletas pagrindinių gairių punktų:

Jokių lygiagrečių derybų

Savo laiške, kuriame oficialiai pranešė ES, kad pradeda „Brexit“ procesą, premjerė Theresa May pareiškė norinti „susitarti dėl ateities bendradarbiavimo sąlygų, taip pat ir dėl pasitraukimo sąlygų“.

Gairėse (ir D. Tusko spaudos konferencijoje) buvo aiškiai pasakyta, kad derybos dėl ateities partnerystės bus įmanomos tik tada, kai matysis „pakankamas progresas“ pasitraukimo procese. Taip pat minima, kad ES27 nuspręs, koks tas „pakankamas progresas“ turėtų būti.

Jokių ateities sandorių, kol JK nepasitraukė iš ES

Gairėse rašoma, kad susitarimas dėl ES ir JK tolimesnių santykių gali būti „suderintas tik tada, kai JK taps trečiąja šalimi“. Kitais žodžiais tariant – kai oficialiai išstos iš bloko.

Pridedama, kad viso proceso metu ir prieš pradedant derybas dėl tolimesnių ryšių, „vis dar galioja dabartiniai ES reguliavimo, priežiūros, biudžeto ir vykdymo instrumentai ir struktūros“.

Tai nepatiks Brexit ministrams, kurie pageidauja, kad D. Britanija būtų pašalinta iš Europos teisingumo teismo jurisdikcijos tą pačią akimirką, kai pasitrauks iš bloko.

Skyrybos: piliečių teisės, pasitraukimo sąskaita, Šiaurės Airija

Pagrindiniai ES prioritetai 50-tojo straipsnio skyrybų byloje:

• Užtikrinti ES piliečių teises ir statusą D. Britanijoje ir JK piliečių teises „žemyne, kuris bus paliestas JK pasitraukimo iš sąjungos“.

• Išvengti teisinio vakuumo verslo subjektams, kuriems nebegalios ES sutartys.

• Pasiekti finansinį susitarimą – D. Britanijos pasitraukimo sąskaitą, kuri atlygins JK teisinius ir finansinius įsipareigojimus ir išlaidas.

• Apsaugoti taikos procesą Šiaurės Airijoje, įskaitant lanksčių ir išradingų išeičių radimą siekiant išvengti sudėtingų santykių su respublika.

Ateities planas: jokio atsirinkinėjimo, individualių sandėrių ir mažų mokesčių sistemos

ES pagrindiniai prioritetai apibrėžiant ateities santykius su D. Britanija:

• Išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir jos keturias pamatines laisves: „Valstybė, kuri nėra narė, negali naudotis tomis pačiomis privilegijomis kaip valstybės-narės“ – rašoma gairėse.

• Dalyvavimas bendrojoje rinkoje, remiantis požiūriu „sektorius po sektoriaus“ – strategija, kurią taip siekė įgyvendinti D. Britanijos vyriausybė – čia pabrėžtinai neleidžiamas: „Negali būti jokio atsirinkinėjimo“.

• Reaguodama į JK grasinimą pavirsti mažų mokesčių ir reguliavimo sistema, Taryba teigia, kad bet koks ateities sandoris su ES privalo užtikrinti „vienodas konkurencijos ir valstybės pagalbos sąlygas“ ir įtraukti „nesąžiningos konkurencijos saugiklius per fiskalinį, socialinį ir aplinkosaugos dempingą“.

• Paskutinio ir netikėto iššūkio gairėse aiškiai nurodoma, kad ES ateityje tarsis su Ispanija dėl bet kokių klausimų, susijusių su Gibraltaru.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Europietis

Tiksinti bomba Lietuvos pašonėje: kas labiausiai neramina ekspertus (126)

Visai Europai sujudus dėl Baltarusijos teritorijoje statomos naujos atominės elektrinės, daugiausia nerimo šis projektas sukėlė Lietuvoje. Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus dygstantis energetikos gigantas visuomenės ir valdžios atstovų susirūpinimą kelia dėl galimo branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų nepaisymo. Maža to, kai kurie šioje įtemptoje situacijoje įžvelgia galimybę pasikartoti tragiškam Pripetės scenarijui.

Grėsmingas pareiškimas iš Balkanų: jei durys regionui bus užtrenktos, ES laukia košmaras (57)

„Mažoji sąjunga“ su Kosovu yra visai tikėtina, jei Briuselis atsuks regionui nugarą. Tokią nuomonę išreiškė Albanijos premjeras Edi Rama, duodamas interviu portalui POLITICO.

Džiugi žinia: nemokamas bevielis interneto ryšys pasieks kaimus ir miestelius (57)

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį žmogų be naujųjų technologijų: 80 proc. Europos gyventojų turi mobilųjį telefoną, o net pusė – išmanųjį, tad interneto ryšys būtinas kiekvieno europiečio kasdieniniame gyvenime. Suvokdama šią būtinybę Europos Komisija 2016 m. rugsėjį inicijavo Europos elektroninių komunikacijų kodeksą, padėsiantį didinti ir gerinti interneto prieigą visoje Europoje.

A. Saudargas: jei galvojate, kad koks nors dokumentas išspręs Astravo problemą, turiu jus nuvilti (67)

Nors partijos „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“ nariai, pavyzdžiui, Gabrielius Landsbergis ir Žygimantas Pavilionis, organizuoja akcijas ir renka parašus prieš Astravo atominės elektrinės statybą, kai kurie bendrapartiečiai turi atsargesnę nuomonę.

Vokietijos ministras migrantams pateikė drastišką pasiūlymą (186)

„Pasaulyje yra geresnių vietų gyventi, laikantis islamo teisės, negu Europa“, – pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble. Jo manymu, jei migrantams nepatinka Europa, jie turėtų išvykti, rašo „Politico“.