Kas mėnesį į šalį atvyksta vidutiniškai 16 tūkst. lietuvių, lenkų, latvių ir kitų "rytiečių". Jie dirba autobusų vairuotojais, pagalbininkais žemės ūkyje, dantistais, padavėjais ir pardavėjais. Jie keičia Londono veidą ir kuria slaviškus ir baltiškus anklavus, kur rauginti agurkai ir lenkiškas alus tampa didžiuliu delikatesu, o lenkiškai kalbančių žmonių gali sutikti dažniau nei kalbančiųjų angliškai.

Tačiau tuo pat metu niūrieji pesimistai ir klydo. Daugianacionalinė Didžioji Britanija naujuosius darbininkus sugėrė lyg kempinė. Nedarbas šalyje siekia istoriškai žemą lygį - 4,7 proc., o ekonomika ir toliau sparčiai auga.

Nuo 2004 metų gegužės Jungtinėje Karalystėje dirbti panoro daugiau nei 230 tūkst. žmonių iš Rytų Europos - gerokai daugiau nei prognozavo šalies vyriausybė. Tokį europiečių judėjimą galime drąsiai vadinti viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių gyventojų migracijų, rašo "The International Herald Tribune".

Tačiau nepaisant didžiulio antplūdžio, Didžiosios Britanijos vyriausybė vis dar skundžiasi, kad statybų ir medicininės priežiūros srityje vis dar trūksta 600 tūkst. darbuotojų.

"Jie atvyksta ir pasirodo esantys aukštą kvalifikaciją bei didžiulę motyvaciją turintys darbuotojai, - sakė Jungtinės Karalystės ambasados Varšuvoje atstovas Christopheris Thompsonas. - Didžioji Britanija yra patenkinta savo pastarųjų 16 mėnesių pažanga. Esame įsitikinę, kad ateityje ši partnerystė ir toliau bus abipusiai naudinga".

Dešimtys tūkstančių Rytų Europos šalių gyventojų išvyko dirbti ir į Airiją bei Švediją, kurios taip pat atvėrė savo darbo rinkas naujųjų ES narių piliečiams. Klestinti Airijos ekonomika vis dar nekantriai laukia imigrantų, kurių nuo 2004 metų gegužės atvyko daugiau nei 128 tūkstančių.

Tuo tarpu Švedijoje imigracijos mastai nėra tokie dideli. Nuo ES plėtros praėjus šešiolikai mėnesių į šalį atvyko maždaug 16 tūkst. žmonių, kurių didžiąją dalį - apie du trečdalius - sudaro lenkai. Nuo jų neatsilieka lietuviai ir estai.

"Laisvas žmonių judėjimas" buvo ES įkūrėjų svajonė. Tačiau daugeliui Europoje ši frazė turi neigiamą prasmę. Būgštavimai dėl pigios darbo jėgos antplūdžio buvo viena iš priežasčių, paskatinusių atmesti Europos Konstituciją. Prancūzai iki šiol bijo, kad naujųjų ES narių piliečiai pasiglemš jų darbo vietas.

Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje imigracija iš Rytų Europos šalių padidino gretas manančiųjų, kad norėdama atsigauti ES turi ir toliau eiti integracijos keliu. Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Švedijoje imigrantų iš Rytų Europos antplūdis šiose šalyse nesukėlė politinių nesutarimų, nes nedarbo lygis minėtose valstybėse buvo gana žemas.

Didžiojoje Britanijoje imigrantai iš Rytų Europos šaliai uždirbo maždaug 885 mln. JAV dolerių. Tik 5 proc. atvykusių kartu su savimi atsivežė išlaikomų asmenų. Statistiniais duomenimis, atvykstantieji dirbti į Jungtinę Karalystę yra itin jauni: 82 proc. atvykėlių amžius svyruoja nuo 18 iki 34 metų. Jie pasirengę dirbti tiek miestuose, tiek kaimuose.

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dauguma imigrantų dirba kambarinėmis, pagalbininkais žemės ūkyje, padavėjais, valytojais, pardavėjais bei pagalbininkais restoranų ir barų virtuvėse. Tačiau į šalį taip pat atvyko beveik 300 gydytojų, 125 dantistai, 40 bankininkų, 10 cirko artistų, 35 muzikantai bei 10 vertėjų.

Kartais itin aukštą kvalifikaciją turintys žmonės imasi bet kokio darbo, kad pagerintų anglų kalbos žinias, o vėliau grįžta į savo šalį. Kai kurie į Londoną atvyksta tiesiog pasiausti. Tačiau svarbiausia, kad migracija suartina tautas, leidžia susirasti puikių draugų bei praplėsti akiratį, rašo "The International Herald Tribune".

Londone viename restorane dirbanti 18-metė klaipėdietė Vytautė Kėdytė sakė, kad dauguma britų dabar jau žino, kur yra Lietuva.

"Jie paprastai ką nors žino apie Lietuvą ir labai dažnai klausia, ar aš atvykau iš Vilniaus", - sakė mergina.