Nors šiemet ES biudžetas ir padidės, valstybės narės į jį mokės mažiau nei 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Pagal finansines taisykles išlaidų riba negali viršyti 1,24 proc. BNP. Gana nedidelės išlaidos plėtrai rodo, kad rezultatų davė ne vienerius metus trukęs didžiausių mokėtojų, tokių kaip Vokietija, spaudimas kontroliuoti išlaidas.
Didžioji dalis lėšų - 6,7 mlrd. eurų - naujokes pasieks per struktūrinius fondus, skirtus remti skurdesnius regionus (jais galima vadinti beveik visą Rytų Europą). Dar 1,7 mlrd. eurų yra numatyti konkretesnėms kaimo plėtros programoms. Žemės ūkio sektorius sulauks gana nedaug lėšų (287 mln. eurų), tačiau parama būsimųjų narių žemdirbiams laipsniškai didės.
Naujajame biudžete taip pat numatyta 317 mln. eurų naujoms narėms, kad šios sustiprintų muitinių kontrolę, o 138 mln. eurų bus skirta branduolinės energijos saugumo programoms Lietuvoje ir Slovakijoje.
Laikantis ES įsipareigojimų, naujosios valstybės narystės pradžioje netaps bendromis mokėtojomis, tai yra jos sulauks daugiau pagalbos iš fondų nei pačios įneš į ES biudžetą. Iš viso naujoms narėms bus sumokėta 1,4 mlrd. eurų vienkartinė išmoka.
Biudžeto tvirtinimas turėtų būti užbaigtas balandžio mėnesį.
Kitą savaitę Komisija pateiks pasiūlymus naujiems ES išlaidų planams 2006-2013 metams. M. Šrėjer atsisakė komentuoti planus, tačiau, pareigūnų teigimu, Komisija ketina paraginti padidinti išlaidas, atsižvelgiant į plėtrą.
Šešios iš turtingiausių ES narių, tarp jų Vokietija ir Prancūzija, pareiškė norinčios į ES biudžetą iki 2013 metų mokėti mažiau nei 1 proc. BNP. Tačiau Komisija įspėjo, jog šis noras yra nerealus, turint omenyje ES plėtrą bei bloko planus plėsti veiklą tokiuose sektoriuose, kaip užsienio politika, gynyba bei imigracija.