"Turime aiškiai išdėstyti mūsų užimamą poziciją. Reikia stengtis, kad iki 2004 metų pabaigos būtų priimtas mums palankiausias sprendimas", - pasakė jis.
"Žinoma, kai kuriose srityse kompromisai įmanomi, tačiau jokių nuolaidų dėl balsavimo galių nebus", - pabrėžė kancleris.
Gruodį vykęs viršūnių susitikimas, kurio metu tikėtasi priimti išsiplėtusios ES Konstitucinės sutarties projektą, žlugo nesugebėjus susitarti dėl balsavimo galių.
Lenkija ir Ispanija nenorėjo atsisakyti 2000 metais pasirašytoje Nicos sutartyje joms skirto neproporcingai didelio balsų skaičiaus, kuris nedaug atsilieka nuo daug didesnių valstybių, kaip Vokietija ir Prancūzija, turimų balsų.
G.Schroederis pakartojo įspėjimą, jog nespėjus susitarti, kyla "dviejų greičių" Europos grėsmė. Tai reiškia, kad dalis ES šalių sieks glaudesnės integracijos nei likusios.
"Nenorėčiau, jog įvykiai pakryptų šia linkme, bet negaliu atmesti ir tokios galimybės", - pažymėjo kancleris.
Tačiau tiek Vokietija, tiek Prancūzija neatsisako ES integracijos, pasakė jis.
"Gruodį Briuselyje vykęs konfliktas kilo dėl skirtingo požiūrio į bendrus Europos ir nacionalinius interesus. Europos integracija Vokietijai bei Prancūzijai ir ateityje liks pagrindinis prioritetas", - pridūrė G. Schroederis.
Šį pusmetį ES pirmininkausianti Airija yra pasakiusi, kad bandys išisaiškinti, ar būtų įmanoma per ateinačius šešis mėnesius rasti išėjimą iš aklavietės, tačiau daugelis ekspertu abejoja, ar įmanomas toks greitas persilaužimas.