Naujų ES valstybių narių pažangos, siekiant įvykdyti ES aplinkosaugos užduotis, naujausias įvertinimas parodė, jog tam tikra pažanga buvo pasiekta, tačiau būsimoms narėms vis dar reikės atlikti nemažai darbų.
Vis dėlto EK nenori skelbti valstybių pažangos reitingo, nes sudaryti jo neįmanoma, atsižvelgiant į skirtingas sąlygas įvairiose šalyse.
Tačiau, "Dagens Nyheter" duomenimis, yra parengti du neoficialūs sąrašai, parodantys, kaip dešimčiai būsimų ES narių iki šiol sekėsi vykdyti aplinkosaugos priemones.
Viename sąraše parodoma valstybių pažanga įgyvendinant 26-ias ES reikalaujamas priemones aplinkosaugos sferoje. Šiame sąraše, anot dienraščio, pirmauja Slovėnija, įgyvendinusi 20 priemonių. Po Slovėnijos eina Latvija ir Slovakija, įgyvendinusios po 16 priemonių. Sąrašą užbaigia Malta, įgyvendinusi 10 priemonių. Prieš šią šalį yra Lenkija (11) ir Kipras (12).
Kitame sąraše parodoma, kiek ES įstatymų valstybės kandidatės įdiegė į savo nacionalinius įstatymus. Labiausiai šioje srityje pažengė Slovakija, o prasčiausiai sekasi Estijai ir Slovėnijai.
"Prasta vieta įstatymų harmonizavimo reitinge dar nereiškia, jog šaliai sekasi prastai. Įstatymai ir įgyvendinimas yra du skirtingi dalykai", - dienraščiui teigė Švedijos aplinkosaugos agentūros direktorius Hansas Rolandas Lindgrenas.
Anot jo, bene daugiausia problemų aplinkosaugos sektoriuje turi Lenkija, nors ji ir yra gana pažengusi įstatymų harmonizavimo sferoje. Tuo tarpu Slovėnija stengėsi ir sulaukė sėkmės, siekdama užtikrinti atitiktį ES aplinkosaugos normoms, todėl užsitarnavo aukščiausią poziciją pirmajame sąraše.
Anot S.Blanco, būsimos valstybės narės pradėjo ilgą ir sudėtingą procesą, tačiau "aš tikrai tikiuosi, kad joms pavyks jį įgyvendinti iki įstojimo (į bloką ateinančių metų gegužę)".
Silpniausios vietos yra gamtos apsauga, nes valstybių kandidačių gyventojai neretai piktinasi priemonėmis, kurių reikalauja ES. Tačiau didžiules problemas kelia ir kova su pramonine tarša, nes regionų ir vietos valdžia nepajėgia įgyvendinti ES reikalavimų.
"Pagrindinė problema yra administravimo silpnumas šiose šalyse Kai tik tinkamai kvalifikuoti žmonės sužino taisykles, jie pasirenka geriau mokamą darbą privačiame sektoriuje ar Briuselyje", - mano Švedijos aplinkosaugos agentūros atstovas Ulfas Svidenofas.
Kita problema yra sovietinio laikotarpio tradicijos. Buvusios komunistinės valstybės vis dar yra linkusios rinktis didelio masto sprendimus vietoje tinkamiausių sprendimų, mano H.R.Lindgrenas.