Šia rezoliucija ES ragina suteikti paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei bei demokratinei opozicijai. Joje taip pat rašoma apie ketinamą paruošti veiksmų planą, kuris sukurtų prielaidas ES ryšių su Baltarusija užmezgimui.
Tuo tarpu Seimo valdybai praėjusią savaitę buvo pateiktas diskusijos apie Lietuvos santykių su Baltarusija strategijos perspektyvas apibendrinimas. Jame, be kita ko, pažymima galimybė Lietuvai gauti ES specialios įgaliotinės mandatą Baltarusijos klausimu.
Siekiant tokio tikslo, svarstoma galimybė suaktyvinti santykius su Baltarusijos valdžios institucijomis.
"Norint daryti didesnę įtaką procesams Baltarusijoje, siektina santykių su Baltarusija politiką daryti lankstesnę. Svarstytina, ar santykių su Baltarusijos valdžios institucijomis suaktyvinimas galėtų išplėsti tarptautinio poveikio galimybes. Iš kitos pusės, negalima sudaryti sąlygų A.Lukašenkos režimui sukurti įvaizdį, kad jis įgauna tarptautinį palaikymą", - rašoma Seimo valdybai pateiktame apibendrinime.
Anot šio dokumento, santykių suaktyvinimas pasireikštų pastangomis stiprinti Lietuvos ekspertų Baltarusijos klausimais administracinius gebėjimus bei rengti susitikimus su kaimyninių valstybių parlamentarais, siekiant apsikeisti santykių su Baltarusija plėtojimo patirtimi.
Lietuva iki šiol vykdė ribotų kontaktų su Baltarusija politiką, daugiausia - vykdomosios valdžios lygmenyje, vengdama kontaktų su nedemokratiškai išrinktu parlamentu. Diskusiją apie Lietuvos santykių su Baltarusija strategijos perspektyvą ketinama pratęsti šią savaitę.
1997 metais Europos Taryba sustabdė Baltarusijai suteikto specialaus svečio statusą ir iki šiol jo negrąžino dėl prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo vykdomų demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimų.