Kai kurie ekonomistai skeptiškai žiūri į šį planą, svarstydami, ar jis iš tikrųjų sprendžia realias 15 valstybių bloko ekonomines problemas.

Komisijos prezidentas Romano Prodi (Romanas Prodis) teigė, jog nuolatinis 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio valstybės investicijų augimas galėtų padidinti Europos Sąjungos augimą 0,6 procentinio punkto - iki 1 proc. kasmet. Deja, jis nenurodė, per kiek laiko tai būtų pasiekta.

Iki 2020 metų įvykdžius 29 projektus, kurių vertė siekia 220 mlrd. eurų (257,8 mlrd. JAV dolerių), ES plėtra per ilgą laiką kasmet galėtų paaugti 0,23 proc. Tuo tarpu papildomos lėšos tyrimams galėtų sukurti 400 tūkst. naujų darbo vietų, teigė jis.

Europos Komisijos planas yra labai panašus į 1994 metų ES valstybinio darbo projektą, sukurtą buvusio Komisijos prezidento Jacqueso Delors (Žako Deloro). Pasak R. Prodi, šis projektas žlugo dėl biurokratizmo, lėšų trūkumo ir prasto prioritetų paskirstymo.

Kai kurie ekspertai skeptiškai vertino tokius planus. Ši iniciatyva bus svarstoma spalio 16-17 dienomis įvyksiančiame ES vadovų susitikime Briuselyje.

Komisija daugiausia dėmesio skirs pagrindinių tarpvalstybinių transporto projektų skatinimui.

Pavyzdžiui, į projektą įeina moderni geležinkelio linija per Pirėnus, tiltas per Mesinos sąsiaurį nuo žemyne esančios Italijos dalies iki Sicilijos. Šiam projektui labai priešinasi gamtosaugininkai. Komisija į sąrašą įtraukė dar tris naujus projektus ir dabar jų iš viso yra 29.

Tarp paskutinių papildymų buvo greitojo geležinkelio linija tarp trijų ES vyriausybių būstinių - Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro. Daugelis kritikų ją pašiepiančiai vadino lengvo pasipelnymo traukiniu "eurokratams". Du kiti nauji projektai - geležinkelio linijų Baltijos valstybėse ir Graikijoje statyba.

"Aš jau kitais metais tikiuosi matyti įsibėgėjant darbus transporto sektoriuje", - pareiškė R. Prodi, paklaustas, kaip greitai bus matomas programos poveikis.

Komisija pasiūlė padidinti ES biudžeto tarpvalstybiniam susisiekimui skiriamą dalį nuo 10 iki 30 proc. Linijų tiesimas buvo ilgą laiką atidedamas dėl privataus kapitalo trūkumo ir biurokratizmo.