„Tiesa“ aiškinosi, kaip Anglijoje vaikus augina ir su kokiomis problemomis susiduria vieniši tėvai lietuviai.

Vienišų Anglijos lietuvių mamų forumuose vyrauja temos apie šioje šalyje gaunamas didžiules pašalpas bei lengvatas. Sklando mitas, jog vienišoms mamoms skiriamos didesnės pašalpos bei daugiau lengvatų nei pilnai šeimai. Visiems tėvams Vyriausybė suteikia galimybę gauti vaiko pašalpą, paramą nuomai arba socialinį būstą, už kurį moka valstybė, dirbančioms vienišoms mamoms nereikia rūpintis dėl išlaidų darželiui, dalį jų, kaip ir išlaidų auklei, gali padengti valstybė.

Būtent dėl šios socialinės apsaugos įstatymo dalies labiausiai nesutaria britų politikai. Mat jie įsitikinę, kad imigrantai, o ypač vaikus auginančios mamos, dėl mažų socialinių išmokų savo šalyse atvyksta į Jungtinę Karalystę ne dirbti, o gyventi iš mokesčių mokėtojų pinigų.

„Tiesos“ kalbinta viena keturmetį sūnų auginanti Ieva patvirtino šiuos politikų būgštavimus. Jauna mama, Lietuvoje palikta vyro, teigė neturėjusi kur dėtis, tad su mėnesio sulaukusiu sūnumi atvyko laimės ieškoti į Manchesterį: „Būdama nėščia ir be vyro Lietuvoje supratau, kad nesugebėsiu jo užauginti. Dar gerokai prieš gimdymą atvykau čia, susitvarkiau gyvenimui reikalingus dokumentus, užsiregistravau pas gydytojus, trumpai tariant, apgavau, kad gyvenu čia. Pranešiau, kad gimdysiu Lietuvoje, ir išvykau. Sūnui sustiprėjus grįžome čia, kur draugės padedama susitvarkiau reikiamus dokumentus dėl pašalpų. Žinoma, tai užtruko, o vaiką auginau viena, tad buvo labai sunkus metas, bet žinojau, kad gaudama visas pašalpas galėsiu nedirbti ir pati auginti vaiką nebadaudama.“

Gyvena iš britų gero

Mamų forume supermama.lt diskutuojančios vienišos mamos tvirtino, jog į dirbančius tėvus, prašančius finansinės pagalbos, žiūrima palankiau. „Pati patyriau ir draugės pasakojo, kad nedirbančioms, bet sveikoms ir darbingo amžiaus mamytėms daug sunkiau duoda pašalpas nuomai ir auklei. Turbūt bijo, kad atvažiavo, va, iš savo Rytų Europos ir gyvens dabar iš britų gero. Todėl patariu tau pirma susirasti darbą bent kelioms valandoms ir iš naujo kreiptis dėl pinigėlių“, – rašė „rasuliukėUK“ slapyvardžiu pasivadinusi narė.

Ieva, savo ruožtu, teigė nedirbusi nei dienos nuo atvykimo į Jungtinę Karalystę, o laikui bėgant dar ir sugalvojusi, kaip gauti daugiau pinigų: „Man valstybė apmoka būsto nuomos išlaidas, tad susiradau dviejų kambarių butą, kur vienas kambarys, pagal įstatymus, turi būti skirtas vaikui. Tačiau aš su vaiku gyvenu viename kambaryje, o kitą nuomoju merginai. Jos kambaryje visada būna mano vaiko daiktų, jei kartais kas nors atvažiuotų patikrinti, tačiau dėl to nesijaudinu, nes jie visada praneša prieš atvykdami, kad aš būčiau namie, todėl visada spėju kambarį paruošti taip, kad atrodytų, jog jame gyvena vaikas.“

Nuo nulio iki 15 tūkst. svarų per metus uždirbančiai ir vieną vaiką auginančiai vienišai mamai išmokamas 3270 svarų vaiko mokesčių kreditas, tai yra apie 62 svarus per savaitę. Turint daugiau vaikų, suma didėja: už du vaikus gaunama 5995 svarų, už tris – 8720 svarų metinė pašalpa. Pašnekovės Ievos manymu, gaunant visas pašalpas jai neverta dirbti, nes taip galėtų kur kas mažiau laiko praleisti su savo sūnumi. Paklausta, ką darys, kai nebegaus pašalpų už vaiką, jauna mama nesutriko ir atsakė, kad ieškos auklės darbo ir prižiūrės kitus vaikus: „Nesikeičiant pajamoms, už nuomą man mokės dar daugybę metų, todėl nesijaudinu dėl paramos praradimo.“

Pašalpos vienodos visiems

Pirmas klausimas, Anglijoje užduodamas bet kokios finansinės paramos prašančiai mamai – „Ar jūs dirbate?“ Dirbanti vieniša mama turi teisę gauti dirbančiojo pašalpą (angl. Working Tax Credit), vaiko mokesčių kreditą (angl. Child Tax Credit), pašalpą už vaiką (angl. Child Benefit), dalį išlaidų auklei bei dalį būsto nuomos kompensacijos. Nedirbanti mama gali gauti tą pačią paramą, išskyrus dirbančiojo pašalpą. Visos pašalpos bei lengvatos skiriamos paskaičiavus vidutines metines pajamas vienam šeimos asmeniui. 

Pašalpa už vaiką Jungtinėje Karalystėje, skiriama vienišai ar ne vienišai mamai, siekia 20,30 svaro už pirmą arba vyriausią vaiką bei po 13,40 svaro už kitus vaikus per savaitę. Taip pat vaikus auginantys tėvai turi galimybę prašyti finansinės pagalbos mokant auklei už vaiko priežiūrą. Auklė privalo būti legali ir registruota specialistė, ir per savaitę Vyriausybė jai apmokėti daugiausiai skiria 122,50 svaro vieną vaiką auginančiai šeimai bei 210 svarų du ar daugiau vaikų auginančiai šeimai, tai yra 70 proc. vidutinių savaitės išlaidų vaikui. Skiriama pašalpos suma skaičiuojama atsižvelgiant į visos šeimos pajamas, tad vieniša bei mažai uždirbanti mama turi daugiau galimybių gauti maksimalią paramą. 

Dirbančiojo pašalpą tėvai turi teisę gauti nepriklausomai nuo to, ar gauna valstybinę paramą vaiko auginimui. Vienišam dirbančiam tėvui daugiausiai per metus išmokama 1970 svarų. Priklausomai nuo dirbančiojo pajamų, pašalpa gali būti mažesnė. Kad gautum šią pašalpą, pakanka dirbti 16 valandų per savaitę. Dirbanti puse etato (per metus gaunanti iki 5058 svarų pajamų) ir vieną vaiką auginanti mama, sudėjus dirbančiojo pašalpą bei vaiko mokesčių kreditą, per metus gali gauti iš valstybės 7165 svarus. Auginanti du vaikus – 9888, o tris – 12615 svarų. Pridėjus būsto kompensaciją bei pašalpą vaiko išlaidoms, per savaitę susidaro suma, kurią gautų visu etatu už minimalią algą dirbanti mama.

Valstybės gerumu nesinaudoja

Kita „Tiesos“ pašnekovė – 4 metus pašalpą už vaiką bei būsto nuomą gaunanti vieniša 8 metų dukters mama Julija – teigė dirbanti net ir žinodama, kad būdama bedarbė gautų daugiau socialinių išmokų: „Jei nori, kad valstybė mokėtų už namus ir vaiką, geriausia dirbti ne daugiau negu 20 valandų per savaitę. Mano gaunama pašalpos suma keitėsi tris kartus. Iš pradžių, kai dirbdavau keliolika valandų per savaitę, gaudavau labai daug. Gavus nuolatinį darbą su sutartimi, pašalpos sumažėjo, o šiemet liepą dar kartą sumažėjo, beveik per pusę. Nežinau, ar dėl to, kad padidėjo mano alga, ar kokie įstatymai pasikeitė, tačiau su dukterimi ir taip puikiai išgyvename.“

Su vyru oficialiai neišsiskyrusi, tačiau vaiką viena auginanti Julija sakė, kad pildant dokumentus dėl sutuoktinės statuso didelių bėdų jai nekilo. Tereikėjo įrodyti, jog vyras, palikęs ją su vaiku, išsikraustė gyventi į kitą šalį. „Reikėjo tokių pat vaiko dokumentų kaip tada, kai gyvenome su vyru. Manau, kad didesnių pašalpų negaučiau, jei būtume oficialiai išsiskyrę. Juk pinigus skaičiuoja pagal šeimos pajamas, mano vyro dabartinės pajamos lygios nuliui, nes jo nėra, o tai lygiai tas pats kaip turėčiau skyrybų popierių. Aš net alimentų negaunu, tačiau man jų ir nereikia“, – patirtimi dalijosi jauna mama.

Daugiau negu 40 valandų per savaitę dirbanti ir savo lėšomis auklę samdanti Julija teigė kaip vieniša mama negaunanti jokių nuolaidų nei sau, nei vaikui: „Mokykloje klausiau, ar duktė galėtų gauti nemokamą maitinimą, tačiau atsakė, kad mano vaikui jis nepriklauso, nes aš dirbu visu etatu.“ 

Sunkiausia – rasti namus

Vienišų Anglijos mamų forumuose dažnai diskutuojama apie tai, jog vienišai mamai Vyriausybė kur kas greičiau skiria būstą, esą tokioje situacijoje atsidūrusios moterys ypač sergėjamos įstatymų. 2013-aisiais Jungtinėje Karalystėje suskaičiuota beveik 1,9 mln. vienišų tėvų. Šis skaičius kasmet didėja. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, dažna mama pati pasirenka vienišos mamos statusą dėl asmeninių ir (ar) finansinių priežasčių. Vaikų draugija „Children Society“ pranešė, kad vienišų tėvų vaikai skursta du kartus dažniau negu augantys pilnose šeimose. 

Julija griežtai paneigė šias kalbas sakydama, kad bene sunkiausias dalykas vienai auginant vaiką – susirasti būstą: „Pirmiausia, už mane niekas nesuras namų, aš juos rasti turiu pati, tada pranešti, kad už būstą mokės Vyriausybė. Negana to, kad niekas nenori nuomoti namų vienišai pašalpas gaunančiai mamai, net jei aš dirbu pilnu etatu, dar ir užstatui pinigų turiu turėti pati. Tai kelių tūkstančių suma, jei noriu gyventi normaliuose namuose, o ne socialiniame būste. Ir tikrai nėra jokios pirmenybės vienišoms mamoms.“

Pašnekovė skundėsi, kad paaugus vaikui ir prispyrus reikalui susirasti didesnį būstą, nei gyveno iki šiol, ji susidūrė su rimta problema: „Kaip kokiame užburtame rate – namų savininkai nori, kad sumokėčiau užstatą grynaisiais, socialinis darbuotojas sako, kad perves pinigus už nuomą tada, kai jau gyvensiu naujame būste. Šiuo metu neturiu reikiamos sumos pinigų, tai ir sukiojuosi pirmyn atgal. Jei kas nors patikrintų ir pamatytų, kad su dukra gyvename per mažame bute, bijau, jog man gali atimti visas pašalpas.“