Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos sociologijos dėstytoja dr. Vikinta Rosinaitė kartu su profesoriumi dr. Etsuo Yoshino iš Hokkaido universiteto atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius.
Tarp emigracijos priežasčių – ne tik pinigai
2008-2010 m. vykdytas tyrimas – kokybinis. Tai reiškia, kad su 89 migrantais iš Lietuvos vyko išsamus pokalbis. Visų respondentų vardai – pakeisti.
Apklausti migrantai iš Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Danijos ir Vokietijos atitiko įvairias socialines-demografines charakteristikas. Dauguma apklaustųjų – 20-40 metų amžiaus, daugiau nei pusė jų turėjo aukštojo mokslo diplomą. Vienas penktadalis lietuvių svečioje šalyje gyveno nuo 1 iki 3 metų, antras penktadalis – 4-6 metus, trečias penktadalis – 7-9, likę – 10 ir daugiau metų. Daugiau nei pusė iš jų buvo vedę ir turėjo vaikų.
„Atlikdami šį tyrimą bendradarbiavome ir su Vokietijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos lietuvių bendruomenėmis. Pastebėjome, kad jos atlieka ne tik migrantų socialinio tinklo funkciją, bet ir stengiasi išlaikyti jų tautinį tapatumą bei lietuvybę, turi savaitgalines lietuvių kalbos mokyklėles vaikams, liaudiškos muzikos kapelas, prasmingai pamini valstybines dienas. Pamenu, paminint kovo 11-ąją Danijos lietuvių bendruomenėje žiūrėjome video ir diskutavome apie Romo Kalantos susideginimo istoriją. Apskritai susidarė toks įspūdis, kad Lietuvą ir savo lietuviškas šaknis labiau myli svetur gyvenantys lietuviai“, - savo įspūdžiais po tyrimo dalinosi mokslininkė.
62 respondentai savo profesinę karjerą pradėjo Lietuvoje, dažniausiai aukštesnės ar žemesnės kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose – mokytoju, verslininku, vertėju, inžinieriumi, santechniku, vairuotoju, gydytoju, dizaineriu, žurnalistu, medicinos sesute, socialiniu darbuotoju.
Paklausti, kodėl ryžosi emigruoti, žmonės minėjo norėję pamatyti pasaulį, pakeliauti, išvykę pas savo draugą ar sutuoktinį iš kitos šalies. Taip pat buvo vardijamos tokios priežastys, kaip geresnės gyvenimo kokybės, geresnio išsilavinimo, saugumo, socialinės gerovės paieška.
Dr. V. Rosinaitės teigimu, priimto sprendimo emigruoti daugiau nei pusė respondentų nebūtų pakeitę, net jeigu jie būtų susiradę trokštamą darbą Lietuvoje. Ketvirtadalis respondentų nežinojo, kaip būtų pasielgę, o likusieji tvirtai atsakė, kad tikrai nebūtų išvykę iš Lietuvos.
Tyrimas parodė, kad didžioji dauguma respondentų visiškai patenkinti savo darbine patirtimi migracijos šalyje ir tik keli manė priešingai. Dalis respondentų atsakė neutraliai – nei patenkinti, nei nepatenkinti.
Kol kas, kol vaikai mokykloje, būsime Danijoje, nebent kažkas labai atsitiktų... Tu gyveni kažkokioje šalyje, tarkime, Danijoje, ir vis labiau tolsti nuo kitos šalies, kad ir Lietuvos. Niekada nebegrįši į tą pačią Lietuvą. [...]. Ir nežinau, ar norėčiau grįžti, nes tai būtų didelis stresas. Vieną kartą tai perėjus, daugiau nebesinori. Tai kainuoja be galo daug energijos, pastangų. Nebent kai vaikai baigs mokslus, bet ir tai nežinau, per daug giliai šaknys įleistos čia. (Ilona, Danija).
Vaikai čia mokosi. Ėjo į darželį, dabar į mokyklą, pradėjo mokytis ispanų kalbos. Perfekto. (Jonas, Ispanija).
Tikrai tikrai džiaugiuosi, kad išvažiavau. Turiu ir patirties, ir daug draugų, ir visa kita. Daug pasaulio pamačiau. Lietuvoje, lietuviškus pinigus uždirbdamas tikrai taip nepakeliausi, […], ir Lietuvoje nuosavybės įsigijome. (Inesa, Londonas)
Nekvalifikuotų migrantų karjeros kryptys
Tyrimo metu buvo fiksuojama informacija apie respondentų darbinės veiklos kelią. Daugiausiai respondentų darbo vietas keitė 3-4 kartus, kiti – 5-8 kartus, o 3 respondentai – net 9-10 kartų. Pastebėta tendencija, kad jaunesni respondentai darbo vietas keisti linkę dažniau nei vyresni.
Tyrimo metu išryškėjo tendencija, kad nekvalifikuotą arba žemos kvalifikacijos darbą Lietuvoje dirbę respondentai išvykę karjeros nepadarė, t. y. nesusirado labiau kvalifikuoto darbo. Keletas tipiškų, šią tendenciją iliustruojančių pavyzdžių:
Danutė (28 m.): padavėja (Lietuva) → auklė (JAV) → gidė (Turkija) → oro kompanijos komandos narė (Lietuva) → padavėja (Norvegija) → padavėja (Danija).
Inga (40 m.): pardavėja kosmetikos parduotuvėje (Lietuva) → indų plovėja restorane (Lietuva) → padėjėja gėlių ūkyje (Švedija) → dainininkė bare (Lietuva) → dažytoja statybose (Danija) → privačių namų valytoja (Danija).
Tyrimo duomenys rodo ir mažas šios tendencijos išimtis – svyravimus lipant karjeros laiptais:
Romas (38 m.): pardavėjas autodetalių parduotuvėje (Lietuva) → vadybininko asistentas leidykloje (Lietuva) → pardavėjas spausdintuvų parduotuvėje (Vokietija) → sandėlio vadovas spausdintuvų parduotuvėje (Vokietija).
Remiantis tyrimo duomenimis, žemos kvalifikacijos darbus dirbantys respondentai labai retai karjerą vystė toje pačioje specializacijoje. Dažniausiai jų profesinės veiklos kelias driekėsi per įvairius sektorius – statybų, pardavimo, aptarnavimo, valymo ir pan. Visgi dauguma šių respondentų patyrė pozityvus jausmus – išaugo pasitenkinimas darbu, atlyginimas ir santaupos:
Man čia labai patinka. Ankščiau dirbau parduotuvėje tiesiog kaip pardavėja. Nors čia valau namus, fizinis krūvis didesnis, bet jaučiuosi gerai. Aš jau „nebe pirmos jaunystės“, man 43 metai. Dabar kai namus valau, vis tiek yra lengviau – pati sau darausi grafiką, kada noriu dirbu, kada noriu – ne. (Daiva, Danija).
Profesiją turinčių žmonių karjeros šuoliai
Kvalifikuotus darbus Lietuvoje dirbę respondentai emigracijoje susidūrė su dvejopomis patirtimis – tiek su teigiamais, tiek su neigiamais karjeros pokyčiais:
Irena (46 m.): tekstilės kompanijos marketingo skyriaus vadybininkė (Lietuva) → buhalterė privačioje įmonėje (Lietuva) → nuosavas verslas baldų gamybos srityje (Lietuva) → valytoja (Ispanija).
Vida (55 m.): architektė (Lietuva) → slaugė (JAV) → valytoja (Didžioji Britanija).
Kristina (39 m.): vertėja įvairiose organizacijose (Lietuva) → valytoja (Vokietija) → padavėja (Vokietija) → projektų asistente universitete (Vokietija) → laisvai samdoma vertėja (Vokietija) → vokiečių kalbos mokytoja (Vokietija).
Arūnas (29 m.): informatikos laborantas universitete (Lietuva) → asistentas rinkos tyrimų įmonėje (Lietuva) → draudimo ekspertas draudimo kompanijoje (Lietuva) → projektų vadovas rinkos tyrimų kompanijoje (Lietuva) → tyrimų asistentas rinkos tyrimų kompanijoje (Didžioji Britanija) → projektų vadovas rinkos tyrimų kompanijoje (Didžioji Britanija).
Pastebėta tendencija, kad migracijoje sėkmingai profesinę karjerą tęsiantieji išlaiko vientisą karjeros kryptį toje pačioje specializacijoje – IT, medicina ir pan.
Darbas Danijoje patenkino mano lūkesčius, todėl aš dar negrįžau į Lietuvą. Man labiau patiko danų požiūris į darbą ir elgsena darbe: tarpusavyje, tarp ligonių ir medicinos sesučių. Apskritai personalo santykis su pacientu yra labiau atsakingas, o Lietuvoje turėjau su tuo problemų. (Viktorija, Danija).
Kuo ilgiau gyvena užsienyje, tuo tikimybė susirasti geresnį darbą didėja
Analizuojant migracijoje nekvalifikuotais darbais profesinės veiklos kelią pradėjusiųjų karjeros kelią, paaiškėjo, kad dažniausiai šie respondentai laisvu nuo studijų Lietuvoje metu uždarbiauja nekvalifikuotose pozicijose vasaros sezonu – kaip pardavėjai, padavėjai, valytojai, ūkininko padėjėjai, virėjo padėjėjai, auklės pagal „Au-pair“ programą ir pan.
Tie, kurie vis dar studijuoja migracijos šalyje aukštojo mokslo institucijose, karjerą tęsia nekvalifikuotose darbuose – darbinės pozicijos keičiamos atsižvelgiant ne į jų statusą, bet į pasitenkinimą darbu, šiek tiek aukštesnį atlyginimą.
Tiems respondentams, kurie migracijos šalyje gyvena ilgesnį laiką arba turi tarptautinės darbo patirties kitose šalyse, tipiškas yra vertikalios karjeros pobūdis:
Raimonda (30 m.): auklė (Didžioji Britanija) → specialistė finansinių tyrimo kompanijoje (Didžioji Britanija).
Antanas (27 m.): administratorius interneto kavinėje (Rusija) → pardavėjas fotolaboratorijoje (Rusija) → fotografas fotografų galerijoje (Didžioji Britanija) → dėstytojas universitete (Didžioji Britanija).
Laura (28 m.): padavėja (JAV) → padavėja (Vokietija) → asistentė universitete (Vokietija) → laisvai samdoma viešųjų ryšių darbuotoja (Vokietija) → dėstytoja universitete (Vokietija)
Tyrimas atskleidė ir tokių tipiškų atvejų, kai jauni žmonės, tiek baigę mokslus Lietuvoje, tiek – ne, išvyksta be didelių darbinių ambicijų ir, pradėję darbinės veiklos kelią nekvalifikuotose pozicijose, jį ir toliau tęsia panašaus statuso darbuose:
Monika (32 m.): pagalbinė darbuotoja ūkyje (Vokietija) → auklė (Vokietija) → padavėja restorane (Vokietija).
Tyrimo metu nepavyko identifikuoti daug atvejų, kai žmonės darbinę veiklą migracijoje pradėjo kvalifikuotais darbais. Gali būti tik du pavyzdžiai – karjerą Ispanijoje vadybininke ir vertėja pradėjusi Austėja bei IT konsultantu Vokietijoje įsidarbinęs Gediminas.
Aš puikiai matau, kad nesu karjeristė. Man darbas nėra svarbu. Dirbu, nes reikia dirbti. Bet daugiau vertinu savo laisvą laiką ir... aplink, kur esu, erdvę, kurioje esu, šalį. (Austėja, Ispanija).