Kovo ir balandžio mėnesiais į lietuviškas parduotuves Londone nusitaikė ne tik tautiečiai, bet ir vietiniai nusikaltėliai. Su jų išpuoliais susidūrę verslininkų atstovai sako, kad reikia ne tik investuoti į savo saugumą, bet ir netylėti susidūrus su piktadariais.
Įsimintinas pavasaris Rytų Londone
Šių metų pavasaris ilgam įsirėžė lietuviška produkcija Londone prekiaujančių verslininkų atmintyje – tai buvo laikotarpis, kai nusikaltėliai apšvarino ne vieną jų parduotuvę. Velykų išvakarėse, kovo 26-ąją, apiplėšta lietuviams priklausanti maisto prekių parduotuvė Romforde „Mixas“. Į jos patalpas įėjęs lietuviškai puikiai šnekantis vyras išsitraukė pistoletą ir, grasindamas, kasininkės pareikalavo atiduoti pinigus. Vyras savo veidą slėpė po gobtuvu.
Jo reikalavimą darbuotojos įvykdė, niekas nenukentėjo.
Po dviejų dienų Rytų Londone, Dagenhame, lygiai taip pat buvo apiplėšta parduotuvė „Vida&Sons“. Į ją užėjęs asmuo, veidą slėpęs po striukės gobtuvu, išsitraukė ginklą ir pareikalavo iš kasininkės pinigų. Lietuviškai kalbėjusio nusikaltėlio nesutrikdė apiplėšimo metu į parduotuvę užėję klientai.
Praėjus keturioms dienoms po šio nusikaltimo istorija dar kartą pasikartojo Rytų Londone – ir vėl Dagenhame esančioje parduotuvėje „Nevėžis“.
Tiesa, šįkart plėšikui savo piktų kėslų įvykdyti nepavyko – jis buvo sulaikytas. Manoma, kad visais atvejais veikė tas pats asmuo – po jo sulaikymo ginkluoti apiplėšimai liovėsi.
O Newhamo savivaldybėje, Canning Towne esanti parduotuvė „Ieva“ nuo vagių per trumpą laiką nukentėjo net tris kartus – į jos patalpas įsilaužta kovo 8-osios, kovo 14-osios ir balandžio 10-osios naktimis, apsaugos signalizacija suveikė ir balandžio 14-osios naktį.
Tąkart parduotuvės savininkai įtarė, jog veikia vietiniai „banditėliai“. Parduotuvės savininkų nuo jų neapsaugojo net papildomi užraktai ir kitos saugos priemonės. Nuostoliai augo kaip ant mielių ir viršijo dešimtis tūkstančių svarų sterlingų.
Tačiau dabar jie jau gali lengviau atsikvėpti – vienas iš vagišių pagaliau atsidūrė policijos rankose.
Dėl visų nusikaltimų policija pradėjo tyrimus, o kol jie nebaigti – komentarų iš teisėsaugininkų nėra.
Kas sieja sulaikymus?
Visais atvejais, kai parduotuvės nukentėjo nuo nusikaltėlių, jų atvaizdus užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Įrašais verslininkai pasidalijo viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, kreipėsi į žiniasklaidą, platino lankstinukus su įtariamųjų atvaizdais. Kai kurie ne tik prašė visuomenės pagalbos, bet ir žadėjo solidų atlygį už vertingą informaciją.
Žinoma, nukentėjusieji kreipėsi ir į policiją. Parduotuvės „Ieva“ atstovė Eglė Bučionienė sakė, kad norint sučiupti nusikaltėlius, būtina pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, taip pat labai svarbu – nebijoti viešumo.
„Žinoma, tai karti patirtis, bet ir iš tokių įvykių kažko išmoksti. Šiuo atveju galiu pasakyti, kad nereikia užsidaryti, o atvirkščiai – kuo garsiau rėkti apie tave ištikusią nelaimę. Mums ši taktika pasiteisino“, – sakė moteris.
Ilgiau nei mėnesį kentėję nuo ilgapirščių verslininkai realių permainų sulaukė tik po to, kai kreipėsi į žiniasklaidą: kamerų užfiksuotus vaizdus platino „Tiesa“, vietinis Newhamo laikraštis, galiausiai pagalbos ieškančiais lietuviais susidomėjo ir žiniasklaidos milžinas BBC.
„Buvo radijo korespondentė, vėliau filmavo televizija. Iš pradžių spyriojomės, nelabai norėjome tokio viešumo, bet žiniasklaidos pagalba itin pravertė – manome, kad taip buvo gerai pakutenti padai policijai, iš karto buvo sulaikytas vienas iš įtariamųjų. Jis savo bendrų neišduoda, bet tai jau vis tiek žingsnis į priekį vykdant tyrimą. Įsitikinome: spauda – ketvirtoji valdžia“, – sakė E. Bučionienė.
Parduotuvės atstovė sakė, kad žmonės atsiliepė ir į gatvėse iškabintus skelbimus su įtariamųjų atvaizdais. Labiausiai stengėsi padėti lietuviai, nė vienas iš jų už informaciją neprašė premijos, o aplink gyvenantys britai tikina nieko nematę, nors parduotuvė – po jų langais.
„Vienas tu visko nematysi, negirdėsi, nežinosi. Reikia kuo greičiau ir kuo garsiau apie tai šaukti“, – patarė E. Bučionienė.
Plėšikų grobis gyvybės nevertas
Ginkluotų apiplėšimų metu parduotuvių darbuotojos nusikaltėliams nesipriešino ir nedelsdamos įvykdė jų reikalavimus: vieno iš įsiveržimo metu jam net nesutrukdė tai, kad mojuojant ginklu į prekybos patalpas užėjo klientai.
Ir darbuotojos pasielgė teisingai.
„Tokiais atvejais absoliučiai visi, kurie atsiduria prieš nusikaltėlį su ginklu, privalo jam paklusti. Tai – savigynos pradžiamokslis ir pagrindinis policijos patarimas. Jėgos juk – nelygios, nežinosi, ar ginklas – tik pagąsdinimui, ar paruoštas iššauti“, – patarė daugiau nei 15 metų instruktoriaus patirtį turintis savigynos specialistas Michailas Andrijanovas.
Anot jo, prekės ar pinigai kasos aparate tikrai nevertos žmogaus gyvybės, tad ja rizikuoti nederėtų, o bet koks pasipriešinimas nusikaltėlį ne įbaugins, bet suerzins, tad jis gali pradėti elgtis neadekvačiai ir pasekmės gali būti tragiškos. Susigrūmus su įsibrovėliu tada, kai jis panaudoja šaunamąjį ar šaltą ginklą gali žūti tiek užpultasis, tiek užpuolikas.
„Būtinosios ginties ribą peržengti labai lengva, o policija gali traktuoti ir taip: kas po susirėmimo stovi ant kojų, tas – kaltas“, – sako savigynos specialistas.
Jis prisimena, kad kadaise pasitaikydavo verslininkų, kurie organizuodavo parduotuvių darbuotojams savigynos kursus, bet M. Andrijanovas pataria tam nešvaistyti nei laiko, nei pinigų.
„O ką apmokyti, juk mažose parduotuvėse dažniausiai dirba studentės ar vyresnio amžiaus žmonės.
Geriau tuos pinigus investuoti į patikimą apsaugos sistemą – signalizaciją, geros raiškos vaizdo stebėjimo kameras, įrengti aliarmo mygtuką, kuris ne tik išgąsdins plėšiką, bet ir atkreips žmonių dėmesį.
Būna, kad verslininkai tam pinigų pagaili – įrengia kamerų muliažus arba tokią varganą techniką, kad jos įrašai prilygsta darytiems su senu mobiliojo ryšio telefonu“, – pasakoja M. Andrijanovas.