Parlamentarams ramybės neduoda vadinamasis „pašalpų turizmas“ ir nuolatinis svarstymas, kas vertas gauti socialinę Vyriausybės paramą, o kas – ne. Neretas Anglijos lietuvis gauna vienos ar kitos rūšies pašalpą, tačiau bene kasdien besikeičiančios jų mokėjimo taisyklės tampa vis painesnės.
Galimybė Jungtinėje Karalystėje gauti finansinę paramą priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, tautybės, imigracijos statuso, aplinkybių, dėl kurių atvykėlis paliko tėvynę, ir net nuo to, ar imigrantas atkeliavo į šalį vienas.
Apskaičiavus 2014-ųjų biudžetą parlamentarų atstovai keletą savaičių kasdien skelbė naujienas apie besikeičiančią pašalpų sistemą. Pranešimai ir naujos taisyklės dažnai kito, o galiausiai priimtas sprendimas stipriausiai palietė būsto, bedarbio ir vaiko pašalpą gaunančius imigrantus. Politikų teigimu, šių rūšių socialinės paramos sistemos sugriežtinimą lėmė rumunų bei bulgarų įleidimas į šalį. Mat britai įsitikinę, kad Rytų Europos piliečiai labiausiai linkę užsiimti „pašalpų turizmu“, tai yra atvykti į šalį ne dirbti, bet prašyti Vyriausybės paramos bei nemokėti mokesčių.
Ne visi imigrantai, ilgesnį laiką gyvenantys Anglijoje ir gaunantys pašalpą, supranta, kada ir kodėl pasikeičia išmokų taisyklės. Vyriausybė neretai nutraukia išmokas net nepranešusi gavėjui, kodėl taip nutiko. „Tiesos“ kalbinta vieniša mama Sandra pašalpas už vaiką bei būstą gauna jau ketverius metus, tačiau iki šiol nespėjo perprasti visų įstatymo subtilybių.
„Ilgiausiai užtrukau, kol įrodžiau, kad esu išsiskyrusi, turiu darbą ir pateikiau visus dokumentus. Trumpai tariant, kol man buvo paskirta pašalpa. Kai ją paskyrė, pinigų negavau dar keletą mėnesių, tačiau galiausiai sumokėjo atgaline data, tad galėjau grąžinti skolas ir toliau normaliai gyventi. Pernai netikėtai nustojau gauti abi pašalpas, to nepastebėjau, kol nereikėjo mokėti už nuomą, mat privalau sumokėti iš Vyriausybės skirtų, o ne savo uždirbamų pinigų. Paaiškėjo, kad sistemoje įsivėlė klaida ir mane supainiojo su kažkuo kitu. Niekas nesivargino net perspėti, tačiau vėliau vėl atgavau visus nesumokėtus pinigus. Nesuprantu, kaip keletą metų gali gauti tą pačią pašalpą, o paskui staiga nebegauti, nors gyvenimo būdas nepasikeitė“, – svarstė septynerių metų dukters motina.
Pašnekovė pridūrė, jog sudėtinga perprasti svetimos šalies sistemą net jei moki anglų kalbą ir atitinki visus reikalavimus, kuriuos kelia Vyriausybė. „Kitą kartą man sumažino pašalpą už namus keliasdešimčia svarų, o aš kurį laiką negalėjau išsiaiškinti, kodėl taip įvyko. Maniau, vėliau nueisiu ir paklausiu, vėl bus kažkokia klaida, bet pinigus grąžins. Tą kartą teko skaudžiai nusivilti, mat darbe pasikeitė mano pareigos ir truputį padidėjo alga, tad pašalpa buvo sumažinta. Labai gaila, kad tai apskaičiuojama nesąžiningai, nes algą man pakėlė 50 svarų, o pašalpa sumažėjo 115 svarų“, – nusivylimo neslėpė lietuvė.
Oficialiame Vyriausybės tinklalapyje rašoma, kad vieno kambario butą besinuomojantis asmuo, auginantis vieną nepilnametį vaiką, kaip Sandra, gali gauti Vyriausybės paramą iki 250 svarų per savaitę. Taip pat pažymima, kad išmokos suma gali keistis priklausomai nuo gavėjo gyvenimo aplinkybių, tačiau pačios aplinkybės neįvardijamos. Gavėjui apie pasikeitusias pašalpos gavimo taisykles turėtų būti pranešama, tačiau „Tiesos“ pašnekovė tikino nei karto negavusi įspėjimo apie nutraukiamą ar sumažintą pašalpą.
Nuo šių metų balandžio darbo neturintys imigrantai nebegauna būsto pašalpos. Dirbantys nauji atvykėliai šios rūšies pašalpą galės gauti tik po trijų mėnesių darbo ir gyvenimo šalyje. Iki šiol būsto pašalpą gavusiems dirbantiems imigrantams taisyklės nesikeis, jei jie atitiks anksčiau keltus reikalavimus. Jei būsto pašalpa buvo mokama bedarbiui imigrantui, ji turėjo būti nutraukta arba bus nutraukta vėliau, o iš gavėjo bus pareikalauta grąžinti valstybei nuo balandžio pradžios gautą sumą. Nauja pataisa negalios užsieniečiams, kurie anksčiau turėjo darbą Jungtinėje Karalystėje, tačiau vėliau jo neteko ne dėl savo kaltės ir tik tuomet pradėjo gauti būsto pašalpą.
Bedarbiams – kalbos ir savarankiškumo išbandymai
Didžiausi socialinių išmokų sistemos pakeitimai nuo balandžio pritaikyti bedarbiams. Nors nauji įstatymai paveiks ir britus bei airius, vis dėlto daugiausiai dėmesio sulaukė pataisų poveikis imigrantams.
„Tiesos“ skaitytojas Povilas susirūpinęs dėl to, kaip ši naujiena paveiks jo ateitį. Vyras keletą metų dirbo Jungtinėje Karalystėje nemokėdamas anglų kalbos, netekęs darbo dar ilgai neprašė pašalpos, mat, jo teigimu, buvo nepaprastai gėda. Paprašęs sesers pagalbos lietuvis užsiregistravo bedarbio pašalpai ir keletą mėnesių ją gavo, tačiau sužinojęs apie naujas pataisas vyras sunerimo ir nudžiugo vienu metu.
„Nuolat ieškau darbo, kartais darbo biržoje duoda kokį laikiną darbelį, tai visada tokių imuosi. Man nepatogu prašyti pašalpos, kaip kokiam benamiui. Daug metų dirbau sandėlyje, tačiau dėl sveikatos buvau atleistas. Dabar dėl to paties labai sunku susirasti darbą. Aišku, jei mokėčiau anglų kalbą, būtų kitaip, rusų ir lietuvių nepakanka. Darbo biržoje man pranešė, kad turėsiu sudaryti kažkokį planą, jie nustatys priežastis, kodėl neįsidarbinu, ir gal net siųs į kalbos kursus. Girdėjau, kad jie trunka ilgai ir yra brangūs, tad nesmagu, kad tektų dar gyventi iš pašalpos, bet gal pramokęs angliškai gaučiau darbą, kuriame netrukdytų mano amžius ir fizinės sveikatos stoka“, – kalbėjo 52-ejų metų pašnekovas.
Nuo 2014-ųjų pradžios imigrantai prieš prašydami bedarbio pašalpos turi šalyje išgyventi bent tris mėnesius. Po trijų mėnesių atvykėliai, norėdami gauti šią pašalpą, privalo laikyti nuolatinės gyvenamosios vietos testą, į kurį įtrauktas ir anglų kalbos žinių patikrinimas. Neišlaikiusieji anglų kalbos testo turi galimybę lankyti nemokamus anglų kalbos kursus, jei kalbos barjeras iki šiol trukdė rasti darbą. Atsisakiusieji lankyti kursus neteks pašalpos.
Taip pat užsieniečiai privalės patys sudaryti darbo paieškos planą ir žingsnis po žingsnio jį vykdyti. Išlaikiusiems nuolatinės gyvenamosios vietos testą ir kruopščiai vykdantiems savo pačių sudarytą darbo paieškos planą imigrantams valstybinė pašalpa bus mokama vos pusmetį. Jei per šešis mėnesius bedarbis nebus pakviestas nei į vieną darbo pokalbį, nevykdys savo darbo plano ar neturės įtikinamų įrodymų apie pažangą šioje srityje, pašalpa jam bus nutraukiama. Jei nutraukus pašalpą bedarbis sugebės įrodyti, kad toliau stengiasi įsidarbinti, tačiau jam nesiseka ne dėl jo kaltės, jis gaus galimybę dar kartą kreiptis dėl pašalpos.
Nukentėjo vieniši tėvai
Didžiausios per keletą dešimtmečių pašalpų reformos šalininkai įsitikinę, kad šios pataisos padės sumažinti šalies nedarbo lygį, skatins žmones mąstyti ir veikti savarankiškai bei užkirs kelią naudos siekiantiems užsieniečiams.
Reformos kritikai bei labdaros organizacijos baiminasi, jog dėl įvestų griežtesnių sąlygų šeimos bus priverstos ieškoti pigesnių namų bei sumažinti išlaidas maistui. Manoma, kad dėl pašalpų sumažinimo gali padaugėti benamių bei suprastėti bendra mažas pajamas gaunančių žmonių sveikata. Pašalpas gaunančios šeimos gali sumažinti išlaidas auginamiems vaikams ir taip pakenkti jų sveikatai bei gyvenimo būdui.
Atnaujinamos pašalpų reformos taisyklės vis labiau spaudžia į kampą asmenis, kurie dėl įvairių priežasčių negali dirbti. Nuo 2013-ųjų balandžio 15 d. Vyriausybė įvedė „pašalpų kepure“ vadinamą išmokų maksimumą, kurį socialinių pašalpų pavidalu gali gauti viena šeima. Socialinių išmokų maksimumas vienam asmeniui (be vaikų) siekia 350 svarų per savaitę, porai – 500 svarų per savaitę, nepriklausomai nuo to, kiek vaikų jie augina.
Jei visų vieno asmens gaunamų pašalpų suma viršija nustatytą maksimumą, papildomų pinigų jis negauna. Dėl šios sistemos labiausiai nukentėjo vieniši tėvai, uždirbantys minimumą, bei neįgalieji. Jų gaunamų pašalpų suma iki pernai metų siekė daugiau nei nustatytas maksimumas, skaičiuojama, kad jie per savaitę vidutiniškai netenka apie 90 svarų.
Šių metų rudenį sistemos veiksmingumas bus apibendrintas ir bus sprendžiama, ar panaikinti, ar palikti šią pataisą.