Lietuviškuose rajonuose Lenkijoje - išpuoliai prieš lietuviškus užrašusatnaujinta 15.58

 (683)
Lenkijos Punsko savivaldybėje, kur gausu lietuvių gyventojų, pirmadienio naktį raudonos ir baltos spalvos dažais užtepti lietuviški miestelių ir kaimų pavadinimai, išpaišyti lenkų nacionalistų organizacijos ženklai, pranešė miestelio vadovas. Lenkijoje gyvenantys lietuviai taip pat pasipiktino sprendimu nutraukti lietuviškų laidų transliacijas Balstogės televizijoje.
Lietuviškuose rajonuose Lenkijoje - išpuoliai prieš lietuviškus užrašus
© youtube.com

"Šįryt pastebėjome, kad bent 12 vietovių lietuviški užrašai užtepti raudona ir balta spalvomis ir nupieštas ženklas - pakelta ranka su kalaviju", - BNS sakė miestelio viršaitis Vytautas Liškauskas.

Nuniokotas ir Punske esantis paminklas, skirtas pirmojo lietuviško vaidinimo šimtmečiui. Ant jo esantis užrašas taip pat užpaišytas balta ir raudona spalvomis, parašytas žodis "Falanga". Taip vadinosi anksčiau veikusi radikali dešinioji lenkų nacionalistinė organizacija. Kalaviją laikanti ranka - šios organizacijos simbolis.

"Čia buvo suplanuota, organizuota akcija. Pavienių vandalizmų atveju būta ir anksčiau, bet čia organizuoti veiksmai - važiuota po savivaldybę ir dažyta", - kalbėjo V.Liškauskas.

Apie incidentus bendruomenė pranešė policijai.

Remiantis Lenkijos tautinių mažumų įstatymu, Punsko savivaldybėje 2009 metais pakabinti ženklai, kuriuose miestelių pavadinimai parašyti ir lenkiškai, ir lietuviškai.

Konsulas: išpuolius tiria kriminalistai, vietos valdžia apgailestauja

Kriminalistai ėmėsi tirti antilietuviškus išpuolius Lenkijos pasienio rajonuose, o vietos valdžia pareiškė apgailestaujanti dėl lietuviškų užrašų nuniokojimų, pirmadienį sakė Lietuvos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius.

Diplomatas teigė su policijos ir valdžios atstovais jau aptaręs incidentus, kai Punsko valsčiuje buvo užteplioti lietuviški miestelių pavadinimų užrašai ir nuniokotas paminklas, skirtas lietuvių teatro 100-osioms metinėms, taip pat palikti radikalios nacionalistinės organizacijos ženklai.

"Kriminalistai važinėja po kaimus, apklausinėja žmones, aiškinasi, kas tai padarė", - BNS sakė L.Milašius.

Pasak konsulo, Seinų apskrities, kurioje yra Punsko valsčius, viršininkas Ryszardas Grzybowskis žadėjo spausti policiją, kad ši kuo greičiau atliktų tyrimą.

"Apskrities viršininkas yra už bendradarbiavimą. Vietos valdžia nuoširdžiai išgyvena, kad tai įvyko", - sakė L.Milašius.

Punsko valsčiuje pirmadienio naktį raudonos ir baltos spalvos dažais užtepta 12 lietuviškų miestelių ir kaimų pavadinimų, išpaišyti lenkų nacionalistų organizacijos ženklai.

Nuniokotas ir Punske esantis paminklas, skirtas pirmojo lietuviško vaidinimo šimtmečiui. Ant jo esantis užrašas taip pat užpaišytas balta ir raudona spalvomis, parašytas žodis "Falanga". Taip vadinosi anksčiau veikusi radikali dešinioji lenkų nacionalistinė organizacija. Kalaviją laikanti ranka - šios organizacijos simbolis.

Organizacija oficialiai uždaryta 1939 metais, bet interneto svetainėje falanga.boo.pl skelbiama apie dabartinę veiklą.

Lietuvos ambasados Lenkijoje interneto svetainėje rašoma, kad Lenkijoje šiuo metu yra apie 15 tūkst. lietuvių kilmės gyventojų. Netoli Lietuvos sienos esančioje Punsko savivaldybėje lietuviai sudaro apie 80 proc. gyventojų.

Piktinasi sprendimu panaikinti lietuviškas laidas

Lenkijoje gyvenantys lietuviai taip pat pasipiktino sprendimu nutraukti lietuviškų laidų transliacijas Balstogės televizijoje.

"Lietuvių tautinės mažumos padėtis Lenkijoje blogėja. Pasitvirtina informacija, kad nuo rugsėjo 5 dienos visiškai nebus lietuviškų laidų ("Lietuvių panoramos“) Balstogės televizijoje", - rašoma Lenkijos lietuvių interneto svetainėje punskas.pl.

Pasak portalo, protestuojant dėl tokio žingsnio rugpjūčio 18 dieną buvo išsiųstas raštas radiofonijos ir televizijos tarybos pirmininkui Janui Dworakui, o rugpjūčio 29 dieną planuojama surengti protesto akciją prie Balstogės televizijos būstinės.

Lenkijoje esančio lietuviško Punsko miestelio vadovas Vytautas Liškauskas BNS pirmadienį sakė, kad jis taip pat kreipsis į J.Dworaką prašydamas tiek atkurti laidas, tiek sudaryti technines sąlygas jas matyti Punske, nes iki šiol dėl techninių priežasčių jos praktiškai buvo nematomos nei Punske, nei Seinuose.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Lietuviai svetur

Grįžusieji į Lietuvą paneigia mitą: svarbiausia tikrai ne pinigai (116)

Aukštesnė gyvenimo kokybė, įdomus darbas ir šiuolaikiška darbo kultūra yra svarbiausi motyvai sprendžiant dėl grįžimo gyventi ir dirbti Lietuvoje – sutartinai tvirtina personalo specialistai, darbdaviai ir patys grįžę į Lietuvą darbuotojai. Su specialistu trūkumu susidūrę mūsų šalies darbdaviai nelaukia politikų sprendimų, kaip sustabdyti emigraciją ir susigražinti išvažiavusius, o patys sėkmingai parsivilioja išvykusius lietuvius.

Debatų „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” vaizdo įrašas (1)

Vis labiau nuogastaujama dėl didėjančių emigracijos tempų iš Lietuvos ir kaip tai paveiks šalies raidą. Vien per 2016 metus iš Lietuvos išvyko apie 30000 piliečių, kurių didžioji dauguma planuoja savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje.

Th. May turi gerų žinių lietuvių emigrantams (123)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May teigia, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, „labai prisideda prie mūsų ekonomikos ir visuomenės gerovės“. Tokiu būdu politikė išreiškė paramą tokių žmonių teisei pasilikti jos šalyje Londonui atsiskyrus nuo Briuselio, skelbia standard.co.uk.

Karti emigranto patirtis: pamirškite žmogiškumą, man buvo labai blogai (160)

Vidurinės mokyklos nebaigusiam lietuviui emigrantui Šiaurės Airijoje teko patirti neįdomaus darbo ir dar neįdomesnio nedarbo sunkumus bei depresiją, kurią išsigydė budizmo pagalba. Dabar jis padeda neprarasti ūpo kitiems sunkiai besijaučiantiems emigrantams.

Emigrantai apie valytojas su aukštuoju: blogai kalbama iš pavydo (189)

Išvykti į vis dar itin viliojančią Didžiąją Britaniją lietuvius veja studijos, naujų potyrių ir karjeros perspektyvų galimybės, visgi dažniausiai – geresnių gyvenimo sąlygų troškimas. Neretai tik atvykęs tautietis susiduria su sunkumais pritapti ir įsikurti, tad netgi ir su aukštuoju išsilavinimu griebiasi daugelio linčiuojamų valytojo ar statybininko pareigų. Vieniems šios sritys tebūna tarpinė stotelė atsispirti, kitiems metų metais svetur taip ir lieka karjeros aukščiausiu tašku.