Janina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) škotams priklausančiame bendruomenės klube (angl. Country Club) Londone įsidarbino vos atvykusi iš Kauno. Ji sakė norėjusi Anglijoje išdirbti bent dešimtmetį, kad čia gautų pensiją.
Savo tikrojo vardo moteris „Tiesai“ atskleisti nenorėjo, nes šiuo metu teisiasi su darboviete.
Valytoja ir kambarių tvarkytoja klube dirbusi moteris sakė su darbdaviais bėdų neturėjusi tol, kol jos tiesioginėmis viršininkėmis buvo škotės.
„Dirbom sunkiai, jautėsi ta emigranto dalia – kad jos esą viršesnės – bet tai dar buvo galima pakęsti“, – pasakojo Janina.
Tačiau prieš trejus metus, sausį, jos viršininke tapo lietuvė. „Labai nudžiugau – galvoju, o, kaip gerai. Bet mano bendradarbė iškart pasakė: „Labai nesidžiauk, kad lietuvė ateina, gal kaip tik bus blogiau.“ Tačiau aš ją nuraminau, kad esam iš vienos šalies – vis tiek kitaip“, – tada viltingai jautėsi moteris.
Anot moters, ji su kita lietuve viršininkei norėjo padėti lengviau įsikurti naujoje darbo vietoje: „Klausėme, gal ji turi kokių nors klausimų, nes mano bendradarbė dirbo ten jau trylika metų, aš – beveik septynis, bet ji atšovė: „Ne, aš turiu labai gerą užnugarį, man nieko nereikia, bet noriu įspėti, kad būsiu labai bjauri.“
Griežti reikalavimai
Viršininkės bjaurumas, anot Janinos, pasireikšti netruko. Kovą jos bendradarbė lietuvė gavo pirmąją žodinę pastabą, lapkritį – ir pirmąją drausminę nuobaudą (po trijų tokių gresia atleidimas – aut. past.).
„Vieną jau nutildžiau, padarysiu tave tylią ir paklusnią“, – apie viršininkės įspėjimą draugė papasakojo Janinai.
Kambarių švarumo standartai ėmė kilti akyse. „Supratome, kad tai buvo daroma tik mums dviems, nes kitos dvi merginos buvo jaunos brazilės. Suvokėme, kad mumis nori atsikratyti dėl mūsų amžiaus. Ji tikėjosi, kad mes nespėsim“, – sakė kambarių tvarkytoja ir pridūrė: „Viršininkė darė viską, ką norėjo, nes mūsų visų vyriausiasis vadybininkas toleravo bet kokius jos veiksmus.“
Atleido dėl didelio aplaidumo
Nors, anot moters, svečiai Janinos darbą vertindavo itin gerai, lietuvė viršininkė visada buvo labai nepatenkinta: „Šaukdavo ryte atėjusi: „Noriu, kad būtų viskas ne gerai, o tobula“, – pasakojo Janina.
Moteris ne vieną kartą personalo skyriui skundėsi esanti terorizuojama, bet jai buvo atsakyta konfliktus spręsti draugiškai. Po truputį nuo moters nusisuko ir kiti bendradarbiai: „Pusę metų su manimi niekas nekalbėjo, visai be priežasties. Vieną dieną normaliai bendraujam, kitą dieną ateinu – niekas nebekalba. Buvo nelengva, bet dirbau savo darbą, nesivėliau į jokius konfliktus“, – tikino moteris.
Galiausiai gegužės viduryje ji buvo atleista už didelį aplaidumą (angl. gross misconduct).
„Visi bendradarbiai parašė, kad neklausau, kad su manimi neįmanoma dirbti, kad skleidžiu paskalas. Mano vadybininkė parašė, kad aš jos visiškai neklausau“, – savo istorijos faktus pasakojo Janina.
Kaip „Tiesai“ aiškino „Levenes Employment“ advokatė Rachel Lester, straipsnis, pagal kurį atleista Janina – vienas rimčiausių, nes jis reiškia esminį darbo sutarties pažeidimą.
„Pasitikėjimas darbuotoju yra nebeįmanomas ir dėl to darbo santykiai suyra iki tokio lygio, kad darbdavys daugiau nebemato galimybių dirbti su tokiu darbuotoju“, – paaiškino R. Lester.
Anot jos, tokiu atveju, darbuotojas gali būti atleidžiamas be įspėjimo, jam sumokėjus likusią algą ir kompensaciją už priklausančias atostogas.
Nepasidavė seksualiniam priekabiavimui
„Gyvenau klubo žinybiniame bute, mane atleido, tapau ir bename, ir bedarbe, po šešių su puse metų buvau sugniuždyta ir begėdiškai atleista. Kad ir kiek stengiausi sakyti, kad nieko blogo nedariau, kad per tiek metų neturėjau jokių nuobaudų, į nieką nebuvo atsižvelgta. Bėdos riedėjo kaip riedulys nuo kalno ir mane nusinešė kartu“, – nuoskaudų neslėpė moteris.
Ji prasitarė įtarianti, kad tikroji patirto terorizavimo darbe ir atleidimo priežastis – seksualinis priekabiavimas.
„Vyriausiasis vadybininkas per Kalėdų vakarėlį prieš keletą metų mane kvietė eiti į viršų į kambarį… visiems gi aišku ko. Bet kadangi jis buvo girtas, nusijuokiau ir išėjau namo – man nė į galvą nešovė, kad tai gali būti rimta. Bet po savaitės jis surinko viskas kambarines pokalbiui ir man pasakė: „Janina, turi palikti klubą. Paklausiau kodėl, o jis teatsakė: „Neklausk kodėl, bet turi išeiti iš čia“, – pasakojo moteris.
Anot darbo teisės ekspertės, pagal Anglijos įstatymus, apie seksualinį priekabiavimą institucijoms reikia pranešti per tris mėnesius nuo incidento.
Janina apie savo darbdavio nederamą asistavimą niekam nieko nesakė: „Jaučiau kiekvieną kartą, kad jis bijojo, jog aš apie incidentą nepraneščiau niekam. Padariau klaidą, bet man buvo gėda, nes lyg ir nieko neįvyko, buvo tik seksualinis priekabiavimas. Jaučiu, kad viskas po to vyko dėl to priekabiavimo“, – „Tiesai“ sakė Janina.
Sunku įrodyti
Ji savo atleidimą vertina kaip neteisėtą (angl. unfair dismissal) ir buvusių darbdavių sprendimą žada skųsti darbo tribunolui (angl. Employment Tribunal). Tačiau kol kas su ja, ir su bendruomenės klubu derasi Patariamoji, sutaikymo ir arbitražo tarnyba (angl. Advisory, Conciliation and Arbitration Service, ACAS).
Janina sakė, kad klubas jai pasiūlė 750 svarų kompensaciją, tačiau moters tokia suma netenkina: „Kompensacija būtų šioks toks moralinės žalos atlyginimas. Atsakiau, kad 750 svarus gali paaukoti, dabar aš siūlysiu sumą.“
Moteris užsiminė, kad skriaudas jai kompensuotų „metų atlyginimas, privatus pensijinis mokėjimas ir neteisingai paskaičiuotas atostogų išmokėjimas už 6,5 metus – apie 20 000 svarų.“
„Esu 57 metų moteris, nežinau, ar dar susirasiu darbą“, – savo teisumu įsitikinusi Janina.
Vis dėlto advokatei R. Lester atrodo, kad Janinai savo tiesą įrodyti bus nelengva, nes paprastai seksualinio priekabiavimo atvejais reikalaujama itin tvirtų įrodymų.
„Vertinant įrodymus, panašu, kad jai bus sunku įrodyti seksualinį priekabiavimą, nebent ji turi išsaugojusi nederamus viršininko elektroninius laiškus ar kitokius dokumentus, kurie patvirtintų, pirma, priešišką aplinką darbe, antra, kad ją sukūrė prie jos esą priekabiavęs darbdavys“, – sakė advokatė.
Jeigu Janinai nepavyks įrodyti seksualinio priekabiavimo, jai sunku bus įrodyti ir neteisėtą atleidimą, nes „sunku įrodyti, kad sprendimas ją atleisti buvo priimtas iš piktos valios.“
Priekabiautojo musulmono spąstuose
Į „Tiesos“ redakciją kreipėsi ir rusė Nataša (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), kuri, skirtingai nei Janina, nebeturi iš kur sulaukti pagalbos. Mančesteryje dantų klinikoje sesele pas pakistanietį dirbanti vieniša motina pakliuvo į jo spąstus.
„Dantistas, su kuriuo dirbu, mane nuolat apiberia komplimentais, sako, kokia aš graži, kad aš neturiu dirbti ir t.t. – vis kažkokios užuominos. Kažkada buvau išvykusi atostogauti, jis man vidury nakties skambino. Aišku, neatsakiau, ignoravau, bet tokį elgesį laikau nenormaliu“, – apie vedusio trijų vaikų tėvo „asistavimą“ kalbėjo moteris.
Galiausiai, neištvėręs moters tylos, po metų dantistas ją pasikvietė pokalbiui: „Jis man sako: „Nežinau, kaip tau pasakyti, bet tu man labai patinki, aš tave laikau labai patrauklia, bet, prašau, susirask sau kitą darbą. Ir atleido be jokios priežasties.“
Nataša atsidūrė tarsi uždarame rate, mat nė viena kita klinika, kur ji bandė darbintis, nesupranta, kodėl ji palieka šiąją. Tikrąją priežastį atskleisti ji bijo.
„Man sakė, kad galiu kreiptis dėl seksualinio priekabiavimo, bet tai labai sunku įrodyti. Be to, o kas po to? Tariausi ir su kitais rusais dantistais ir jie pasakė, kad jeigu tik šis reikalas užsisuks, manęs išvis niekas niekur į jokį darbą nebepriims“, – skundėsi Nataša.
Ji dar nėra baigusi stomatologijos seselės kursų, o be darbo jų pabaigti negali. Vis dėlto dviejose advakatų kontorose 32-ejų metų moteriai paaiškino, kad įstatymas – jos skriaudiko rankose.
„Teisininkai paaiškino, kad jeigu dantų klinikoje neišdirbau metų, mane bet kada gali atleisti ir jis neprivalo paaiškinti, kodėl. Jis tą įstatymą žino ir taip elgiasi“, – sakė seselė.
Kol kas su nederamą dėmesį jai rodančiu dantistu Nataša priversta dirbti kartu. Taip bus, kol jauna moteris susiras kitą darbovietę. Tiesa, moteris jau netenka vilties: pastangos susirasti naują darbą veltui.
Teisininkės patarimai: ką daryti, jeigu jaučiatės neteisėtai atleisti
– Dar iki atleidžiant, jeigu manoma, kad darbuotojo elgesiui paaiškinti reikia jo versijos, jis turėtų būti kviečiamas pasiaiškinti. Jam turi būti skirta laiko pasiruošti ir suteikta visa informacija apie kaltinimus. Susitikime darbuotoją gali lydėti profsąjungos atstovas, arba kolega. Kompanija privalo garantuoti teisinę pagalbą savo darbuotojui.
– Jeigu per šį vadinamąjį disciplininį susitikimą problema nebuvo išspręsta ir darbuotojas vis dėlto atleidžiamas, jis atleidimą gali pirma skųsti įmonei (tvarka turėtų būti numatyta įmonės politikoje), nepadėjus – įdarbinimo tribunolui. Jeigu manote, kad atleidimo priežastis – diskriminacija, pirmiausia kreipkitės į ACAS – taip bent mėnesiu reikalavimą kreiptis į tribunolą per tris mėnesius nuo incidento.
– Jeigu žmogus jaučia, kad darbo sutartis buvo nutraukta iš piktos valios (angl. in bad faith), diskriminacijos, priekabiavimo ar panašių aplinkybių, būtina apie tai prabilti per disciplininį susitikimą, nes dėl to turi būti pradėtas atskiras tyrimas arba tai paskatins darbdavį apsvarstyti baudžiąmasias priemones iš naujo.