Jeigu Lietuvoje bedarbiui, ypač anksčiau dirbusiam „baltą“ darbą, pasiūloma tapti valytoju, mažų mažiausiai galima tikėtis nepatenkintos veido išraiškos. Tuo tarpu svetur išvykę laimės ieškoti lietuviai nesikrato šepečio ir kibiro – būtent taip savo „karjerą“ pradeda nemažai atvykėlių. Ir visai nesvarbu, ar anksčiau dirbai inžinierium, ar mokei vaikus skaityti ir rašyti.
Ne paslaptis, kad į užsienį uždarbiauti išvykę vyrai dažniausiai pluša statybose, o tarp moterų populiariausias darbas – namų ir biurų valymas. Mažesniuose miesteliuose ar kaimuose įsikūrę tautiečiai paprastai darbuojasi ūkiuose ar fabrikuose.
Tačiau neretai lietuviai vengia kalbėti, kaip iš tiesų užsidirba pragyvenimui. Juolab prisipažinti, kad užsienyje dirba prastą, nekvalifikuotą darbą.
Diplomo niekam nereikia
Ketverius metus Londone gyvenanti Rasa – priešmokyklinio ugdymo pedagogė. Tačiau svečioje šalyje jai dar nei karto neteko rodyti diplomo, mat čia pragyvenimui moteris užsidirba ne mokydama vaikučius, o plaudama grindis. Ji dirba valytoja viename prekybos centre.
„Tai sunkus darbas, todėl mūsų kolektyve nemažai lenkių, rusių, dar kelios lietuvės. Čia manęs niekas nepažįsta, todėl galiu ramiai dirbti ir užsidirbti“, – kalbėjo jauna moteris ir džiaugėsi, kad sunkmečiu apskritai turi darbą.
Negi reikia skristi net į Londoną, kad įsidarbintum valytoja? Pasirodo, Lietuvoje dirbti nekvalifikuotą darbą atbaido ne tik menkas atlyginimas, bet ir aplinkinių požiūris.
Tačiau ilgai dirbti valytoja lietuvė neketina ir Londone. Moteris nuolat peržiūri skelbimus Lietuvoje, tad jeigu atsirastų tinkamas darbo pasiūlymas ir galimybė dirbti pilnu etatu, ji susikrautų lagaminus ir skristų namo.
Imasi prasčiausių darbų
Kad teks imtis valytojos darbo, niekada nesitikėjo ir Airijoje gyvenanti Kristina. Mokslo aukštumų siekusi moteris dėstė vienoje aukštojoje mokykloje, puikiai moka anglų kalbą, tačiau netekusi darbo buvo priversta emigruoti. Beveik metus laiko svečioje šalyje ji ieškojo darbo, kuris nors kiek būtų artimas akademinei veiklai, tačiau pastangos buvo bergždžios. Moteris ilgą laiką slėpė, kuo iš tiesų dirba Airijoje. Tik artimiausi žmonės žino, kad čia ji valo privačius namus.
Tikėtina, kad dirbdami nekvalifikuotus darbus pragyvenimui užsienyje užsidirba ir nemažai kitų tautiečių, kurie Lietuvoje buvo inžinieriai, mokytojai ir t.t. Tarptautinės Migracijos Organizacijos Vilniaus biuro projektų vadybininkės Ievos Būdvytytės teigimu, remiantis išvykimą deklaravusiųjų statistika, didžioji dalis emigrantų yra 20 – 39 metų amžiaus, taigi tikėtina, kad tikrai nemažai jų turi aukštąjį išsilavinimą.
„Gana dažnai emigruojantys žmonės vyksta turėdami tikslą užsidirbti ir tikisi tai padaryti gana greitai. Dėl to jie pasiryžę kurį laiką dirbti net ir pačius „juodžiausius“ darbus, bėgioti per keletą darboviečių bei gyventi labai minimaliomis sąlygomis“, – pabrėžė I. Būdvytytė.
Vilioja didesni atlyginimai
Lietuvoje valytojai dažniausiai uždirba minimumą ir vargiai suduria galą su galu. Tuo tarpu užsienyje nugarą lenkiantys lietuviai už „vietinį“ minimumą gali normaliai pragyventi.
Vieša paslaptis, kad užsienyje už valytojo ar kitą nekvalifikuotą darbą netgi sutinkama susimokėti – paprastai atiduodamas savaitės ar dviejų uždarbis.
Jungtinėse Amerikos Valstijose valytoja per valandą vidutiniškai uždirba 9 – 10 JAV dolerių (24 – 26 Lt), Londone minimalus valandinis atlygis yra 7,85 svaro (apie 32 Lt), kitose Jungtinės Karalystės vietovėse jis siekia 5,80 svaro (apie 24 Lt), Airijoje minimalus valandinis uždarbis – 8,65 euro (apie 30 Lt).
Tačiau galima uždirbti ir gerokai daugiau. Ne vienerius metus iš valymo duoną valgančios lietuvaitės gerai žino, kad kur kas geriau apsimoka „neoficialiai“ tvarkyti turtingų žmonių namus. Pavyzdžiui, Airijoje valant turčių namus per valandą galima užsidirbti nuo 11 net iki 15 eurų (38 –52 Lt). Norint susirasti tokį darbą – būtina rekomendacija. Taip pat reikia neblogai kalbėti angliškai, kad galėtum ne tik namus sutvarkyti, bet ir paplepėti prie arbatos puodelio, taip pat pravers mokėti lyginti drabužius, vairuoti automobilį.
Gėda pasakyti giminaičiams?
„Lietuvoje dirbti valytoja paprasčiausiai gėda. Žmonės bijo, ką apie juos pagalvos giminaičiai ir draugai. O Amerikoje gali dirbti valytoja ir niekas tavęs nežemins. Galima ne tik normaliai užsidirbti, bet ir pasitaupyti ateičiai: mokslams, būstui ir pan.“, – DELFI sakė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė.
Pasak jos, Amerikoje galima rasti darbą be išsilavinimo, nemokant užsienio kalbos ir neturint patirties, svarbiausia – norėti dirbti. O jeigu tik žmogus norės, ilgai bet kokio darbo tikrai nedirbs.
Galvojantiems apie valytojo darbą, būtina gera sveikata ir fizinė ištvermė. Tokio darbo pasiūlymų reikėtų dairytis laikraščiuose, taip pat galima kreiptis į valymo kompanijas. Tiesa, pastarosios už tai, kad suranda valymo objektus, sau pasiima apie 20-30 procentų uždarbio.
Kiek uždirba valytoja, priklauso ir nuo valymo objektų, ir nuo fizinių jėgų. Kai kurios valytojos dirba nuo 6 iki 12 valandų per parą, o jų savaitės uždarbis vidutiniškai siekia nuo 350 iki 500 JAV dolerių (nuo 916 iki 1308 Lt).
„Lietuviai JAV iki šiol turi gerą reputaciją, todėl amerikiečiai jiems patiki savo namus“, – kalbėjo R. Narušienė.
Karjerą pradeda nuo valytojos
„Moterų, valančių namus ar biurus, tikrai yra nemažai. Taip pat veikia ne viena lietuviška agentūra, besispecializuojanti tokiuose valymuose. Beje, jų savininkės dažniausiai taip pat yra moterys, savo karjerą Anglijoje pradėjusios nuo tokių pačių namų ar biurų valymo“, – sakė Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje prezidentas Marius Bružas.
Pasak jo, į užsienį visi išvažiuoja užsidirbti, tad jau geriau diena su tokiu darbu, nei be jokio darbo. Todėl nemažai atvykėlių, kol susiras norimą darbą, imasi nekvalifikuotų darbų – juk gyventi reikia.
Valytojo darbo užsienyje nesikratoma ir dėl kitokio aplinkinių požiūrio.
„Užsienyje dirbant valytoju, aplinkiniams retai kada tai rūpi. Tuo tarpu Lietuvoje kartais atrodo, kad toks darbas visiškai „neprestižinis“ ir kad jo imtis labai nesolidu. Nors turbūt šis požiūris, nedarbui vis dar augant, slopsta. Ir tai vienas iš teigiamų krizės padarinių – nėra blogų darbų, kol (arba jei) už juos moka atlyginimą“, – kalbėjo M. Bružas.
Jungtinėje Karalystėje valytojai, kaip ir kiti nekvalifikuoti darbininkai, paprastai gauna minimumą. Šiuo metu minimalus valandinis darbo užmokestis Londone yra 7,85 svaro (apie 32 Lt) – jis privalo būti bent 17 proc. didesnis nei nacionalinis minimalus užmokestis likusioje šalies dalyje, kad Londone dirbantis asmuo nebūtų laikomas gyvenančiu žemiau skurdo ribos. O darbas ne Londone šiuo metu privalo būti apmokamas mažiausiai 5,80 svaro (apie 24 Lt) per valandą.
Iš tėvynės gena ne tik pinigų stygius?
Kodėl kvalifikuoti darbuotojai iš Lietuvos užsienyje imasi nekvalifikuoto darbo?
Mykolo Romerio universiteto psichologijos katedros lektorius Paulius Rakštikas įsitikinęs, kad norint atsakyti į šį klausimą, svarbu suprasti pačios emigracijos priežastis. Pasak jo, nors dažnai įvairių apklausų šiuo klausimu rezultatai rodo, kad pagrindinė priežastis yra socialinės ekonominės sąlygos, tačiau po tuo slepiasi ir kitos priežastys.
„Viena iš jų – disbalansas darbo rinkoje, atsirandantis dėl kvalifikuotos darbo jėgos pertekliaus. Yra žinoma, kad dažniausiai emigruoja jauni, aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys, ką tik įgiję išsilavinimą arba praėjus keliems metams po baigimo nesusiradę darbo pagal specialybę. Todėl nieko keisto, kad už Lietuvos ribų jie dažnai dirba nekvalifikuotą darbą“, – priežastis vardijo psichologas.
Tačiau užsienyje imtis nekvalifikuoto darbo gali paskatinti ir psichologinės priežastys. Pasak P. Rakštiko, pirmiausia reikia nepamiršti, kad laimingumas – reliatyvi sąvoka, o pinigai jį įtakoja tik tol, kol patenkinami būtinieji poreikiai.
„Vadinasi, žmonių pasiteisinime, kad jie imasi nekvalifikuoto darbo dėl pinigų, yra tik dalis tiesos. Kita tiesa lieka neįvardinta. Todėl, kad ir kaip keistai tai skambėtų, galima teigti, jog žmonės laimingi gali jaustis nepriklausomai nuo to, kokios kvalifikacijos darbą jie dirba“, – kalbėjo psichologas.
Jo teigimu, kardinalus gyvenamosios vietos ir veiklos pakeitimas gali būti siejamas ne tik su naujų galimybių paieškomis, bet ir su bandymu atsikratyti egzistuojančių problemų.
„Sakysite, negali būti, jog vyras ryžtasi metus nematyti žmonos su vaikais ir dar dirbti prastesnį, nekvalifikuotą darbą vardan noro pabėgti nuo šeimos problemų? Atsakymas – gali. Tai tikrai įmanoma ir didesni pinigai šiuo atveju yra tik išorinės emigracijos priežastys“, – pabrėžė psichologas P. Rakštikas.