Kinijoje pusmetį studijavęs, o dabar BGI biotechnologinių tyrimų institute Shenzhen mieste stažuotę atliekantis 23 m. lietuvis Vytautas Kalinauskas ateitį sieja su Lietuva – norėtų į šalį pritraukinėti Kinijos investicijas. Prestižinės Kopenhagos verslo mokyklos (CBS) magistrantas DELFI pasakoja apie studijas Kinijoje, jos žmones ir socializmo likučius vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų.
Vytautas Kalinauskas
© Nuotr. iš asmeninio albumo

23 metų V. Kalinauskas Vilniaus kolegijoje baigė prekybos vadybos studijas. Danijoje baigęs išlyginamąsias studijas, lietuvis įstojo į Kopenhagos verslo mokyklą (CBS) studijuoti inovacijų vadybos. Šiuo metu V. Kalinauskas – CBS magistro studijų antrakursis.

Studentas pasakoja, kad Kinijoje atsidūrė neatsitiktinai. Keletą metų jis ieškojo galimybių pusmečiui išvykti studijuoti į rimtą Kinijos universitetą. Pagal mainų programą V. Kalinauskas pusmetį studijavo tarptautinį verslo administravimą Šanchajaus Fudan universitete.

Baigęs semestrą, lietuvis pradėjo stažuotę BGI biotechnologinių tyrimų institute Shenzhen mieste pietų Kinijoje. BGI institutas šiuo metu yra vienas didžiausių genetikos tyrimų institutų pasaulyje.

V.Kalinauskas atsakingas už instituto reklamą socialinėje žiniasklaidoje. „Kinijoje socialiniai tinklai, tokie kaip renren.com („Facebook“ kiniškas atitikmuo), weibo.com (kiniškas „Twitter“ atitikmuo) yra naudojami labai plačiai, tačiau dauguma Vakarų pasaulyje naudojamų socialinių tinklų nėra plačiai paplitę. Tad daug Kinijos įmonių, norėdamos įgauti didesnį žinomumą Vakarų rinkose, pradeda daugiau dėmesio skirti socialiniams tinklams už Kinijos ribų“, - aiškino V. Kalinauskas.

Pasak jo, nors vakarietiški socialiniai tinklai Kinijoje cenzūruojami, populiarios programėlės, kurios legaliai padeda draudimus apeiti.

Mokiniai tebesipuošia raudonais kaklaraiščiais

„Kas pasirodė įdomu? Iš tikrųjų tikėjausi, kad dėstymo lygis bus daugiau senoviško stiliaus, iš senų vadovėlių ir su socializmo gaidele. Tačiau dėstytojai buvo ypač kritiški ir kiek įmanoma objektyvūs kalbėdami tiek apie Vakarų šalių ekonomiką, tiek apie ekonomikos ir verslo vystymąsi Kinijos viduje. Tiek kurso draugai kinai, tiek dėstytojai objektyviai vertina situaciją Kinijoje, įvardija problemas ir ieško alternatyvų, kaip jas spręsti“, - apie studijas Kinijoje pasakoja V. Kalinauskas.

Tačiau, pastebi jis, universitetų lygis Kinijoje labai įvairus. Dėmesio verti tiktai tarptautiniu mastu pripažinti universitetai. Dauguma universitetų įkurti neseniai, turi nedaug studijų programų anglų kalba ir menką infrastruktūrą. Tai trukdo pritraukti tarptautinius studentus.

Lygindamas Lietuvos ir Kinijos mokslo lygį studentas pastebėjo, kad Lietuvoje palyginti maža konkurencija tarp studentų. Dėl to jaunų žmonių motyvacija studijuoti yra mažesnė. Pašnekovo nuomone, Lietuvoje trūksta glaudesnio bendradarbiavimo tarp verslo ir universitetų.

„Akivaizdžių socializmo apraiškų Kinijoje nedaug. Iš įsimintiniausių pavyzdžių galiu paminėti būrius vaikų, kurie rytais žygiuoja į mokyklą pasidabinę „pionieriškais" raudonais kaklaraiščiais. Prie pagrindinių miesto pastatų kaba raudonos vėliavos su kūju ir pjautuvu“, - pasakojo V. Kalinauskas.

Kinai Europa nesižavi

„Kinų žinios apie Lietuvą ribotos. Dominuoja pagrindiniai faktai: krepšinio šalis, posovietinė valstybė, viena iš trijų Baltijos šalių. Džiugu, kad keliaujant net ir atokių vietų hosteliuose svečių knygoje galima rasti lietuviškų įrašų. Matosi, jog nemažai lietuvių jau yra aplankę daugelį Kinijos vietų“, - sakė V. Kalinauskas.

Pasak jo, Kinijos sostinėje Pekine gyvena apie 20 lietuvių, yra susikūrusi maža lietuvių bendruomenė.

Pasak V. Kalinausko, apie Europą Kinijoje šnekama atsargiai, be didesnio optimizmo. Dauguma kinų norėtų aplankyti Europą turistiniais tikslais. Didžioji dalis lietuvio sutiktų kinų susirūpinę dėl lėto Europos šalių augimo, tad Kinijos ekonomiką vertina daug optimistiškiau ir verslo galimybių Europoje neieško.

„Kiniją apibūdinčiau kaip labai imlią naujovėms ir greitai besivystančią šalį. Europietiškas stereotipas, kad Kinija tolygu didelei gamyklai, šiek tiek pasenęs. Tiesa, gamyba čia tebevyksta, tačiau vis daugiau svarbos skiriama aukštos pridėtinės vertės prekėms ir paslaugoms. Didelė varomoji jėga yra ir pačių žmonių vartojimas šalies viduje - kinai patys ieško kokybiškų produktų, daug dėmesio skiria prekėms ženklams“, - kalbėjo pašnekovas.

Kinus jis apibūdina kaip labai darbščius ir verslius žmones. V. Kalinauskui teko pastebėti, kad nemažai kinų dirba daug ir kruopščiai ne todėl, kad yra labai darbštūs, tačiau dėl to, kad konkurencija į jų darbo vietą yra milžiniška.

„Tai reikštų, jog bent trumpam sulėtinę darbo tempą ir atsipalaidavę jie tiesiog prarastų savo darbo vietą, nes visuomet yra minia norinčių ją užimti. Tai daugiau galioja kalbant apie aukštesnes pozicijas“, - sakė V. Kalinauskas.

Ateitį sieja su Lietuva

Pašnekovas sako, kad Kinijoje galėtų gyventi ne ilgiau kaip keletą metų ir tik verslo tikslais. „Gyvenčiau tik išsivysčiusiuose miestuose. Tačiau nenorėčiau ten praleisti daug laiko dėl užterštumo, kuris yra milžiniškas. Ypač užterštas man pasirodė Pekinas. Ore tvyrantis smogas neleidžia užmiršti, jog Kinija yra pasaulio gamintoja gigantė“, - teigė lietuvis.

Baigęs mokslus Danijoje, V. Kalinauskas planuoja grįžti į Lietuvą. Čia jis norėtų tarpininkauti tarp Lietuvos ir Kinijos pritraukiant investicijas ir skatinant bio bei aukštųjų technologijų įmonių plėtrą mūsų šalyje.

Jei Lietuvoje darbo galimybių nebus, V. Kalinauskas žada pradėti savo verslą.

Inovacijų vadyba - studijų programa, ugdanti specialistus, galinčius vadovauti mokslinėms institucijoms ir įmonėms, kuriose didelė svarba teikiama moderniųjų ir biotechnologijų plėtrai. Pasak V. Kalinausko, ar jo išsilavinimas bus pripažintas Lietuvoje, parodys laikas. „Tačiau versle tai nėra pagrindinis rodiklis. Labai svarbu praktinė patirtis ir turimi verslo ryšiai“, - teigia pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (139)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų žudikų (235)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (578)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Ketinantiems nuomotis butą – teisininkės patarimai (3)

Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (151)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (90)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Karas su kurmiais: paprasti, bet labai veiksmingi kovos būdai (35)

Kai kuriems išpuoselėtų vejų ir gėlynų savininkams pasisekė – nepageidaujamas svečias kurmis...

Asmeninė trenerė: norint numesti svorio, pradėti reikia ne nuo sporto (4)

Knygą „ Ideali figūra “ pristatanti asmeninė trenerė Rūta Beišytė sako, kad norint...

Miela princesės Dianos laikrodžių paslaptis: kodėl vienu metu segėjo net du? (5)

Paskelbus nuotrauką , kurioje princesė Diana užfiksuota su dviem laikrodžiais ant rankos,...

„Feel Felt“ prekės ženklą įkūrusio lietuvio sėkmė: kad uždirbtum, visai nebūtina emigruoti (8)

Prieš trejus metus veltinio ir odos aksesuarų prekės ženklą „Feel Felt“ įkūręs Karolis...