Pasak Lietuvos ambasados Londone konsulinio skyriaus darbuotojo Giedriaus Tamašausko, problemų, susijusių su benamiais iš Lietuvos, ambasados tarnautojams dar nėra tekę spręsti.
"Į Angliją uždarbiauti atvykę lietuviai kartais atsiduria gatvėje, ir, deja, ne taip jau retai. Bet kad čia būtų vežami būtent benamiai, neteko girdėti. Tikri benamiai dar nėra kreipęsi į ambasadą", – informavo G.Tamašauskas.
"Kauno dienos" žurnalistai, atlikę eksperimentą keliose miesto vietose, įsitikino, kad verteivų planas pelnytis iš pačios skurdžiausios visuomenės dalies – visiškai realus. Važiuoti į Londoną ir atiduoti pusę didmiesčio gatvėse surinktų pinigų iš karto sutiko du iš keturių kalbintų benamių. Vienas sutikusiųjų nuskubėjo atsivesti savo komandos – 47-erių moters, ir, anot benamio, 42-ejų bachūro.
Benamius elgetauti į Londoną nuolat vežiojantis Titas (vardas pakeistas) žurnalistams sakė, kad pasitaiko dienų, kai vienas lietuvis benamis Londone surenka iki 200 svarų. Pagal išankstinį susitarimą, pusę šios sumos elgetos atiduota Titui.
Titas – neblogų manierų, gana malonus vaikinas, tačiau turintis kietą ranką ir žinantis, kaip elgtis su kartais įžūliais ir neprognozuojamais benamiais. Rūstumo jis išmoko iš griežtojo režimo zonoje ne vienus metus kalėjusio tėvo – buvusio gana įtakingo mafiozų klano lyderio.
Deja, paskutinė kelionė į Londoną su benamiais Titui buvo nesėkminga: dingo mikroautobusas ir visa jame sėdėjusi vargetų kompanija.
Rinkdamas benamių grupę elgetauti Anglijos sostinėje, Titas Kauno gatvėje sutiktiems bėdžiams paaiškina, kad jie turės kur gyventi, nusiprausti, pavalgyti ir surinks gerokai daugiau išmaldos nei Lietuvoje.
Pasak vaikino, didžiausia problema yra tai, kad benamiai visiškai priklausomi nuo svaigalų.
Paklaustas, kaip jis gali būti garantuotas, kad elgetos atiduoda pusę surinktos sumos, Titas pasakojo: "Aišku, kad bomžiukai kasos aparatų neturi. Perspėju juos, įkalu į galvas, kad jie bus atidžiai stebimi. Patikėkite, jie žino: jei bus nutverti sukčiaujant, labai pasigailės."