Su „Tiesa” kalbėjusi, bet anonime norėjusi likti, jauna moteris pasakojo, kad atvyko į Jungtinę Karalystę neturėdama pakankamai pažįstamų, todėl susirinkti informaciją apie nuomotojo patikimumą buvo gana sudėtinga. Apsigyvenusi viename mažame kambarėlyje, ji kas savaitę lietuvių nuomotojui, tiksliau, kambarių pernuomotojui, mokėdavo nuomos mokestį.
Ir nors, kaip pašnekovė teigė, mokėjo visuomet laiku ir sąžiningai, vieną kartą viskas vis tiek baigėsi nuostoliais. „Nuomotojas, kaip ir kiekvieną penktadienį, atėjo surinkti nuomos iš name gyvenančių nuomininkų. Mes gyvename čia aštuoniese. Padaviau jam grynuosius. Už kelių dienų jis paskambino klausdamas, kada aš jam teiksiuos sumokėti už nuomą. Pasakiau, kad esu jau sumokėjusi. Jis paprieštaravo. Aš neturėjau, kur išeiti ir kaip išsisukti, todėl sumokėjau jam dar kartą, antraip būčiau likusi gatvėje,” – liūdna patirtimi pasidalino lietuvė.
Šis atvejis vienas iš daugelio, kai nuomotojai naudojasi sudėtinga tautiečių situacija: lietuviai neretai vos atvykę į Jungtinę Karalystę ir iškilus sunkumams ar nesutarimams neturi pakankamai lėšų persikraustyti į naują vietą, nėra draugų, kurie galėtų pagelbėti, todėl nuomotojams labai lengva tokiais žmonėmis manipuliuoti. Taip pat nėra pasirašomos jokios nuomos sutartys, kadangi nuomotojas pats pernuomuoja namus, o tai dažniausiai nėra legalu.
Paprašius pakomentuoti minėtą situaciją, nekilnojamo turto agentūros „Agent House” vadovas Vilhelmas Navickas teigė: „Jei namo savininkas žino, kad nuomotojas pernuomuoja kambarius – tai legalu, jei nežino, tada nuomininkas, laužydamas savo nuomos sutartį su savininku – rizikuoja, o pastarajam sužinojus gali būti paprašytas išsikraustyti. Dėl žmonių tik ką atvykusių arba nežinančių, kaip viskas vyksta – niekas neapsaugo, o apgavikų, aišku, pasitaiko.”
Namo savininkai apsireiškia neperspėję
Kelios su „Tiesos” žurnaliste kalbėjusios šeimos taip pat pasakojo, kad nors jie ir būdavo tvarkingai išsinuomoję namus ir nepažeisdavo sutartyje numatytų sąlygų, namo savininkai neretai ateidavo į namus neperspėję. Inga pasakojo (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.): „Ryte, apie 8 val. mano vyras jau buvo iškeliavęs į darbą. Aš su neseniai gimusiu vaikučiu buvau namuose. Kadangi buvo ankstyvas rytas, aš vis dar buvau apsivilkusi chalatą. Staiga išgirdau, kad kažkas rakina duris. Labai išsigandau. Pasirodo, tai buvo būsto savininkas. Paklaustas, kodėl atėjo, pasakė, kad nori apžiūrėti namus.”
V. Navicko teigimu, tokie apsilankymai turi būti aparti sutartyse. „Normalioje sutartyje paprastai būna numatyta, kad būsto savininkas negali ateiti į namus neperspėjęs, nebent šalys susitaria kitaip. Tuomet savininkas gali lankytis kada panorėjęs be jokių išankstinių įspėjimų“, - aiškino specialistas.
Po griūnančio stogo dramos – šeima vėl saugi
„Tiesa” prieš kelias savaites rašė, kad su redakcija susisiekė Plaistow rajone gyvenanti Auksuolė Čepukaitytė. Moteris papasakojo į kokią nepavydėtiną situaciją papuolė, o tinkamos pagalbos iš niekur tikino nesulaukusi.
Pasak Auksuolės, šeima pastebėjo, kad išorinėje namo pusėje tiesiai virš išeinamų durų į lauką krito plytos, o stogas virto į vidinę namo pusę.
Name gyveno aštuoni asmenys, iš jų trys – vaikai. Naktį visa šeima bijodavo miegoti, kad namas neįgriūtų ir jų nesužalotų. Išsikelti kažkur kitur šeima neturėjo galimybės, tad antro namo aukšto gyventojai persikėlė miegoti į svetainę. Vaikai miegodavo lovose, suaugusieji – ant grindų. Aplink juos dar krūva daiktų.
Šeima name gyveno aštuonerius metus ir visada tiesiogiai bendravo su šeimininku. Tačiau prieš dvejus metus pasikeitus savininkui ir namo reikalus perėmus valdyti agentūrai, prasidėjo problemos. Auksuolė teigė: „Visus tuos dvejus metus turėjome atakuoti agentūrą, kad ji imtųsi veiksmų ir spręstų iškilusias problemas. Taip buvo ir šiuo atveju.”
Moteris pasakojo, kad kai atvyko agentūros siųstas meistras apžiūrėti stogo, pasakė, kad situacija labai bloga ir kad šeima turi nedelsiant išsikraustyti, nes yra nesaugu gyventi tokiame name. Jis tą patį papasakojo ir agentūrai. Pastaroji pranešė, kad dviejų savaičių bėgyje turėtų atsiųsti specialistus stogo sutvarkymui.
Auksuolė kreipėsi į konsulą, tačiau po dviejų valandų laukimo, jai tebuvo duotas elektroninio pašto adresas, kuriuo turėtų kreiptis. Elektroniniu paštu išsiuntusi namo nuotraukas, moterį šokiravo pastarųjų atsakymas: „Ar yra stoge skylė? Ar matote dangų? Jei ne, tai čia neskubu.”
Auksuolė ir jos šeima nežinojo, ką daryti ir kur kreiptis. Pasak moters, kasdien gyveno baimėje.
Aštuonerius metus nekilnojamo turto srityje dirbantis specialistas V. Navickas išgirdęs šią istoriją teigė, kad viskas priklauso nuo to, kokią sutartį agentūra turi sudariusi su savininku: ar jie yra valdanti agentūra (angl. managing agent), ar tik surado nuomininkus. Bet kuriuo atveju tai yra savininko atsakomybė. Ši situacija yra grubus pažeidimas: pavojus sveikatai ir saugumui (angl. health and safety hazard) ir reikalauja nedelstinų veiksmų.
Jei agentūra dirba kaip valdanti – tai jų darbas yra kuo greičiau suorganizuoti kompaniją, kuri ateitų ir įvertintų, kokius darbus reikia atlikti, ir kiek tai kainuos. Agentūra praneša savininkui, kas vyksta, turi gauti autorizaciją ir apmokėjimą pradėti darbus.
Jei agentūra nėra valdančioji, jie nėra atsakingi už tai, kad įgriuvo stogas, todėl patiems būtina kreiptis į savininką tiesiogiai.
Jei savininkas neatsako, nuomininkai turėtų kreiptis į vietinį konsulą ir pranešti apie esamą situaciją bei kylantį pavojų namo gyventojams. Jei ir konsulas nesusisiektų su savininku, jis turėtų apsiimti padaryti visus reikiamus darbus, ir tik po to išieškoti reikiamų pinigų iš savininko.
Tačiau specialistas taip pat pabrėžė, kad pirmiausia nuomininkai turėtų atsižvelgti į sutartį, kurią yra pasirašę. Dažniausiai būtent šiame dokumente būna nurodyta, kad savininkas yra atsakingas už žmonių apgyvendinimą laikiname būste, kol namas bus suremontuotas arba esant situacijai, jei savininkas neturi iš ko sutvarkyti namo, kontraktas nutraukiamas ir nuomininkai turi ieškotis kito būsto.
Jei namo savininkas, nesvarbu, ar namas yra išpirktas, ar nuomojamas, nesilaiko saugumo ir kitų reikalavimų, vietinis konsulas privalo įsikišti ir išspręsti problemą.
Laimei, šiandien šeima jaučiasi vėl saugi ir laiminga. Iškart po šios skandalingos istorijos paviešinimo „Tiesoje“, su lietuviais susisiekė jų nekilnojamo turto agentūra ir jie buvo iškeldinti laikinai gyventi į viešbutį, o namas – suremontuotas.
Amžinas priešas – pelėsis ir namuose knibždantys parazitai
Remonto reikalaujantis būstas ne vienintelė problema, sus kuria susiduria būstus nuomojantys lietuviai. Vienas jų – pelėsis.
Pelėsis yra gana dažnai aptinkamas nuomojamuose namuose. Iš pradžių, vos atsikrausčius, galima jo ir nepastebėti: dažniausia pelėsio (jei jo yra) padaugėja žiemą, o prieš atsikraustant nuomininkams nuomotojai jį išvalo ar uždažo. Pirmasis blogas pelėsio pranašas – drėgmės kvapas.
„Nuomuojuosi kambarį, kuriame nėra pelėsio, tačiau aplink langą, ant jo rėmo, pelėsio apstu. Langai mediniai ir gana seni. Nuomotojas teigė, kad jam langus pakeisti naujais yra per brangu,” – nuogąstavo rytų Londone gyvenanti lietuvis.
Pasak nekilnojamo turto agentūros „Agent House” atstovo, pelėsis yra dalinai ir nuomotojo, ir nuomininko, problema. Jei pelėsis plinta sienose, dažniausiai tai yra dėl statybos aplaidumo, tačiau jei jis atsiranda tik tam tikrose vietose, tikėtina, kad nuomininkas netinkamai vėdina ir šildo gyvenamąsias patalpas, taip skatindamas pelėsį atsirasti.
Neretai, namuose gali apsigyventi nepageidaujami parazitai. „Agent House” dirbančio specialisto teigimu, atsakomybę dėl atsiradusių parazitų turėtų prisiimti namo savininkas/nuomotojas: dar prieš atsikraustant nuomininkams, tinkamai patikrinti, ar name būste nėra jokių skylių ir tarpų, kuriuose parazitai galėtų apsigyventi ar per juo galėtų patekti vidun.
Jeigu nuomojame name baldai yra taip pat nuomotojo, jis atsakingas ir už tai, kad balduose nebūtų apsigyvenę parazitai.
Namų dekoravimas
Didžioji dalis ne nuosavuose būstuose gyvenančių žmonių vis tiek nori susikurti sau artimą ir jaukią erdvę.
Kaip taisyklė, daugybė nuomojamų namų interjerą dažo neutraliomis, šviesiomis spalvomis. Nuomininkams dažnai norisi spalvų ir pokyčių, todėl žmonės imasi dažų ir teptukų. Tačiau nuomininkas turėtų žinoti, kad visada turėtų atsiklausti nuomotojo leidimo prieš dekoruojant namus, antraip, nuomotojas turi pilną teisę paprašyti prieš išsikraustant namus palikti tokius, kokius rado. Net jeigu nuomininkui ir atrodo, kad namus išdekoravo ir jie atrodo daug geriau nei prieš tai, nesilaikant šių sąlygų, nuomotojas turi pilną teisę nuskaičiuoti pinigus nuo depozitinės sumos.
Lygiai taip pat nuomininkas turėtų ir atsiklausti dėl skylių į sieną gręžimo ar naujos grindų dangos.
Susidūrus su bet kokiomis problemomis nuomojamame būste patariama kreiptis į namo savininką/nuomotoją žodžiu, jam neatsakius – raštu. Nesulaukus tinkamos pagalbos, kreiptis į savo regiono konsulą.