Užlipus visais šiais karjeros laiptais, galima būtų stabtelėti ir apžvelgti pasaulį nuo pasiektų aukštumų. Tačiau A. Matevičienei sėkmė – nuolatinė kelionė siekiant savo užsibrėžtų tikslų bei priimant iššūkius, tad sustoti ji neketina. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. ji - pasaulinio garso JAV kompanijos „Unilever“ tiekimo vadovė.
- Pasiekėte nepaprastai daug. Ar tikite atsitiktinumu, ar manote, kad kiekvienas turi galimybę savo sėkmę „nusikalti" pats?
- Labai įdomus klausimas, į kurį atsakyčiau taip – viskas mano rankose. Kuo toliau, tuo labiau suvokiu ir įsitikinu, kad atsitiktinumų nebūna. Visos situacijos, nutikusios ir nutinkančios mano gyvenime – mano pačios sukurtos. Ir sukurtos ne tik „kalimo" būdu.
Pirmiausia, pradėčiau nuo minties – sąmoninga ji, ar ne – tai pradžių pradžia. Visatos dėsnių nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Susimokėti tenka už viską, ką esu sukūrusi mintimis, žodžiais ir veiksmais. Taip pat norėčiau pakomentuoti pasakymą – „nusikalti sau sėkmę". Tai skamba taip, lyg tai būtų sunkus fizinis darbas. O taip nėra.
Esu įsitikinusi, kad kuo sąmoningesnė tampu, tuo lengvesnis tampa manasis kelias. Svarbus ne vien žinių kaupimas – kur kas svarbesnis jų pritaikymas praktikoje su šimtaprocentiniu atsakomybės prisiėmimu. Paklausite, ar būna baisu? Taip. Kartais ir dar kaip.
Tada bendrauju su savimi, bandydama sau įteigti, kad baimė – tai manoji susikurta iliuzija. Ir kad žengus pirmą žingsnelį, atsivers dar daugiau galimybių.
- Kaip manote, ar naudingiau yra priimti iššūkius, ar jų vengti?
- Jei jau susiduriu su iššūkiu, vadinasi, taip ir turi būti. Iššūkius priimu kaip savo augimo galimybę, kaip postūmį brandos link. Nereikia būti mokslininku, kad suvoktum, jog grandinė trūksta per silpniausią jos vietą. Taip ir gyvenimas "smogia" per pačią silpniausią asmenybės vietą išbandymu ir su galimybe tą vietą sustiprinti. Jokiu būdu nebėgu nuo iššūkių, nes nieko tuo nelaimėsiu. Tik galiu pakliūti į savęs gailėjimo ir kitų (žmonių, situacijų, likimo) kaltinimų sūkurį. Trumpam tai gali atrodyti naudinga, taip net lengviau gyventi, bet, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, laimėtoju nebūsi.
Žmogus iš prigimties tingus ir turi begalę įpročių, kurie nebūtinai yra funkcionalūs. Žinoma, kol jaunas esi, norisi viską patirti, pridarai klaidų. Svarbu, ar iš jų pasimokai ir prisiimi visą atsakomybę.
Laikas nuo laiko pamąstau, ar tai, ką darau, ar tai, kaip gyvenu, man funkcionalu, ar pribrendo laikas kažką keisti. Laikas turi nuostabią savybę – brandą. Kartais verta laukti, turiu omenyje, laukimą veikiant ir stebint situaciją. Labai skubėti kiekvienoje situacijoje nėra prasmės. Į kalną kopimas užtrunka ilgiau nei leidimasis nuokalne, o pusiausvyros išlaikymas, lyg važiuotum dviračiu, labai svarbus daugelyje situacijų.
Gyvenimas man atrodo vis labiau panašus į žaidimą, į teatrą. Kai susivokiu, kad įsisukau į nenumaldomą įvykių sūkurį, kai drenuoju savo energija, kai nebekuriu, o tik eikvoju jėgas, tada stengiuosi stabtelėti ir tapti situacijos stebėtoja, o ne žaidėja. Taip lengviau atgauti pusiausvyrą. Ar jaučiuosi gerai, ar gyvenu įsisukusi į savo vidinių minčių manipuliacijos ratą ir meluoju sau - štai klausimai, kuriuos man teko spręsti pastarąjį pusmetį ir imtis atitinkamų veiksmų. Ir viskas galų gale susidėliojo man palankia kryptimi.
Žengti keli drąsūs žingsneliai žmonių gyvenimuose pakreipia jų trajektorijas tuo mažyčiu kelių laipsnių kampu, o po kelių metų ar dešimtmečių nuveda mus jau kita linkme.
- Koks yra Jūsų sėkmingos karjeros pagrindas?
- Vieno atsakymo, vieno sėkmės recepto neturiu. Manasis karjeros pagrindas buvo statomas iš daugelio plytų. Pradžioje buvo darbas ir mokymasis. Po to – žinių perteikimas kitiems. Tada prasidėjo tokios erdvės kūrimas, kurioje galėtų mokytis ir augti aplink mane esantieji. Dabartinį laikotarpį įvardinčiau taip: savosios gyvenimo filosofijos paieška ir sąmoningas pasirinkimas, ką daryti toliau. Manoji gyvenimo filosofija keitėsi su metais ir patirtimi, keitėsi, priklausomai nuo perskaitytų knygų skaičiaus bei žinių pritaikymo praktikoje. Tai labai smagus užsiėmimas. Vis daugiau įdomių žmonių ateina į mano gyvenimą, kurie tampa mano mokytojais ir vedliais.
- Kuo skiriasi galimybės pradėti savo verslą arba įsitvirtinti jame JAV nuo to, kokia situacija yra Lietuvoje?
- Galimybės JAV žymiai didesnės vien dėl rinkos dydžio, dėl paklausos ir perkamosios galios. JAV kultūroje giliai įsišakniję valgymo bei apsipirkimo įpročiai, tad pradėti verslus šiose srityse nėra sudėtinga ir labai rizikinga. Viena svarbu prisiminti – kuriant verslą JAV, svarbu pradėti nuo "mažai" ir, jei turėsi tiek įžvalgumo, kad sugebėtum sukurti paklausų produktą, sėkmė augimui ir pelnui garantuota.
Komentuoti verslo kūrimo sąlygų Lietuvoje nenorėčiau, nes verslo pati ten nekūriau. Žinau apie situaciją iš draugų, kurie tai padarė. Gal tik liūdnokas faktas tas, kad daug gabių jaunų žmonių palieka Lietuvą. Na, bet tai labai plati tema.
- JAV - didžiulė valstybė ir idėjų „katilas“. Ar čia svarbiau - idėja, ar gebėjimas bei pasiryžimas ją įgyvendinti?
- Abu paminėti dalykai labai svarbūs. Idėja – tai pradžių pradžia. Ją turint ir nieko su ja nedarant, kažin ar daug pasieksi. Gebėjimas ir pasiryžimas – labai tikslūs žodžiai. Tačiau pasiryžimo neužteks, reikia konkretaus DARYMO. O kur dar visi technologiniai šių dienų pranašumai, kuriuos reikia išmanyti, jei nori būti greitas, lankstus ir gebėti perprasti rinkos poreikius.
- Kokie artimiausi Jūsų užsibrėžti tikslai?
- Gyventi sąmoningai, dėkoti, mylėti ir džiaugtis kiekviena gyvenimo diena. O visa kita gausiu pagal savo nuopelnus.
Tikiuosi, mano atsakymai pasieks tuos žmones, kuriems šiuo metu reikia kelių įžvalgų, kad galėtų žengti svarbius žingsnelius savo sėkmės link. Juk atsitiktinumų nebūna (šypsosi).
Rugsėjo 21 d. viso pasaulio lietuvių dėmesį ir vėl pritrauks Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas. Jau tradiciniu tapęs kasmetinis renginys šiais metais vyksta Čikagoje, JAV. Vienai dienai renginio “namais” tapsianti Čikaga pasirinkta neatsitiktinai. Čia gyvena didžiausia JAV lietuvių bendruomenė, be to smarkiai išvystyti Lietuvai aktualiausi verslo sektoriai: gamybos, informacinių technologijų, biotechnologijų. Forumo pavadinimas – „Lietuva: strateginiai vartai į Europą“ – atskleidžia esminį šių metų PLEF 2012 tikslą: kviesti domėtis verslo ir investicijų galimybės Lietuvoje, atveriančioje vartus į daug platesnes rinkas.
Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo organizatorė Lietuvos verslo konfederacija, bendradarbiaudama su organizacija „Global Lithuanian Leaders“, kviečia skaityti keturių įkvepiančių sėkmės istorijų ciklą apie savo svajones bei tikslus Jungtinėse Amerikos Valstijose jau įgyvendinusius ir profesinių aukštumų pasiekusius tautiečius.