Emigrantų įvaizdis: nuo išdavikų iki milijardais gelbėjančių Lietuvą

Visuomenė vis teigiamiau žiūri į emigrantus, nors dar pasitaiko kaltinimų išdavyste ir kitų iš pavydo kylančių priekaištų. Tokią mintį diskusijoje apie užsienio lietuvių įvaizdį Lietuvoje išsakė žinomi visuomenės veikėjai. Seime vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybų pirmininkų suvažiavime kliuvo prezidentei Daliai Grybauskaitei ir užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui – žurnalistas Tomas Dapkus šiems priekaištavo dėl sovietinio mąstymo.

T.Dapkus: prezidentė apgavo užsienio lietuvius

Lietuvos radijo žurnalistas T. Dapkus pastebėjo, kad šįmet migracijos klausimas Lietuvoje sulaukė ypač daug dėmesio. Tai lėmė visuotinis gyventojų surašymas, išaiškinęs, kad Lietuvoje nuolat gyvena vos trys milijonai ir kad per 20 metų praradome beveik vieną milijoną nuolatinių gyventojų.

Pasak T. Dapkaus, visuomenėje migracija suvokiama kaip didžiausia problema, tačiau politiniu lygiu migracijos klausimas nesprendžiamas - jis nekeliamas aukščiausiu lygiu. Migracijos ir gyventojų skaičiaus savo metinėje kalboje neįvardijo ir prezidentė D. Grybauskaitė.

Žurnalisto teigimu, lietuvių požiūris į emigrantus ir į dvigubą pilietybę keitėsi kartu su išvykstančiųjų srautais. Ilgainiui lietuviai pamiršo sovietinės propagandos pirštus stereotipus, ėmė suvokti, kas yra emigracija. Kuo daugiau asmenų išvyko į užsienį, tuo daugiau asmeninių ryšių atsirado.

Pasak T. Dapkaus, sociologiniai tyrimai rodo, kad 80-90 proc. piliečių palaiko dvigubos pilietybės išsaugojimo problemą ir mano, kad ji Seime turi būti sprendžiama nedelsiant. Tai, sako žurnalistas, nustebino Konstitucinio Teismo žmones bei politinę bendruomenę, kuri dvigubai pilietybei priešinasi.

„Buvo įsivaizduojama, kad yra likęs senas požiūris, tebeveikia sena propaganda – emigruojant norima įgyti kažkokių tikslų ir panašiai. Bet geriausiai tokį sovietinį mąstymą atspindi užsienio reikalų ministro A. Ažubalio pozicija, kuris, kaip skelbta spaudoje, konservatorių frakciją ragino balsuoti prieš (dvigubą pilietybę – DELFI) - esą tai yra žydų sąmokslas. Pabrėžiu – jis yra išeivijos reikalų ministras“, - kalbėjo T. Dapkus, džiaugdamasis, kad tokio požiūrio likę nedaug.

Tačiau esmine problema T. Dapkus įvardijo Pilietybės įstatymą. „Labai gaila, bet prezidentė D. Grybauskaitė apgavo lietuvius, nes ji prieš rinkimus labai drastiškai ir emociškai pažadėjo remti dvigubą pilietybę, tačiau vetavo šitą įstatymą. Nors Valdas Adamkus šį įstatymą visąlaik vetuodavo, jis mokėdavo gražiai pateikti, kaip jam skaudu dėl to. O D. Grybauskaitė nusimetė savo kaukę ir minėdama dvejus metus prezidento poste pasakė, kad yra prieš šiuos dalykus“, - užsienio lietuviams kalbėjo T. Dapkus.

Jis priminė „WikiLeaks“ medžiagą, kurioje rašyta apie neigiamą D. Grybauskaitės nuostatą užsienyje gyvenančių lietuvių atžvilgiu.

„Tai, ką ji kalba - sovietinio mąstymo pasekmė – kai buvo manoma, kad tai užsienio, priešiškų Vakarų valstybių agentūra, veikianti prieš sovietines socialistines valstybes. Tai tipinis mąstymas, ir tai labai blogai, nes prezidentės vaidmuo Lietuvoje – vienas didžiausių“, - sakė T. Dapkus.

Daugiausia kaltinimų emigrantams – iš pavydo

„Tik nereikia mūsų mokyti“. Pasak viešųjų ryšių agentūros „Integrity PR“ valdybos pirmininko Arūno Pemkaus, tai atkūrus nepriklausomybę iš vietinių dažnai išgirsdavo į Lietuvą atvažiavę užsienyje gimę lietuviai. Tarp tokių buvo ir JAV lietuvis A. Pemkus.

Pasak A. Pemkaus, trumpalaikį įvaizdį visada galima sukurti iš bet ko. Tuo metu ilgalaikis įvaizdis formuojamas iš konkrečių pasiekimų, rezultatų, statuso, pagarbos.

Viešųjų ryšių specialisto teigimu, per 20 metų Lietuva jau ne kartą kūrė įvaizdžio strategijas. Bet, pavyzdžiui, privatus projektas „Neregėta Lietuva“ komunikacine prasme tapo geriau žinomas nei kai kurios ne vieną milijoną litų kainavusios Vyriausybės iniciatyvos.

Pasak A. Pemkaus, bendrai visuomenėje emigrantų įvaizdis neblogas, tačiau jie neišvengia kaltinimų ir priekaištų. „Naujiesiems emigrantas atsirado kaltinimai dėl pabėgimo nuo atsakomybės, tėvynės išdavystės, atsirado pavydo nuoskaudų – yra žmonių, kurie pavydi, kad jums pasisekė išvažiuoti į užsienį“, - kalbėjo „Integrity PR“ valdybos pirmininkas.

Jo teigimu, Lietuvoje, tyčia ar netyčia, formuojama nuomonė, geriausiai atsispindinti Marijaus Mikutavičiaus dainoje „Trys milijonai“.

„Jo dainuojamas „mūsų tik trys milijonai“ formuoja bendrą nuomonę, kad išvykusieji – jau nebe lietuviai. O pagieža, kad pabėgę lietuviai grįžta į Lietuvą ir pasiima pilietybę tik tam, kad atsiimtų tėvų arba senelių dvarus ar žemes - tą reikia jau paneigti“, - sakė A. Pemkus.

A. Pemkus pastebėjo, kad šiuo metu žiniasklaidoje šaliai svarbiais klausimais pasisako mažai užsienio lietuvių. Jo manymu, dažnai Lietuvoje užmirštama, kad pasaulyje gyvena apie penkis milijonus lietuvių kilmės žmonių. Pasaulyje yra daug iškilusių ir sėkmę pasiekusių lietuvių kilmės žmonių, apie kuriuos Lietuvoje nežinoma.

Viešųjų ryšių specialisto teigimu, per 20 metų Lietuva praleido daug galimybių – atsisakė pagalbos, konsultacijų iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Siaurai domėtasi galimybe prisikviesti pasaulinio lygio lietuvių kilmės žvaigždes – tik visai neseniai čia pakviesta mokslininkė Birutė Galdikas.

Tuo metu patys užsienio lietuviai mažai veikė Lietuvos vidaus politikoje, gan pasyviai ieškojo Lietuvos problemų sprendimo.

R.Bačkis: lietuviai į emigrantus žiūri palankiai

Diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Ričardas Bačkis pastebėjo, kad prieš krizę lietuviai emigracija nesidomėjo ir į emigrantus žiūrėjo nekaip. Šiandien keliaudamas po Lietuvą R. Bačkis sakė matantis, kad apie emigrantus blogai atsiliepia mažai žmonių. Atvirkščiai – daug šeimų netgi ragina savus vaikus ir anūkus emigruoti.

„Kodėl visi Lietuviai palankiai žiūri į emigrantus? Pagrindinis motyvas – ekonominis“, - įsitikinęs diplomatas. Jis vardija, kad pernai užsienio lietuviai į Lietuvą pervedė per keturis milijardus litų, ir tai tik oficialūs skaičiai.

Kartu R. Bačkis atkreipė dėmesį, kad nepriklausomybės metais Lietuva prarado milijoną tautiečių, jų gabumų, o likusiems čia teks sunkiai dirbti, kelti ekonomiką.