„Tiesa“ aiškinosi, kodėl lietuviai nutaria grįžti į gimtinę arba atideda tokius planus ateičiai. Kalbinti pašnekovai taip pat atskleidė, kam grįžę emigrantai išleidžia savo santaupas ir ar siunčiamų piniginių perlaidų bei siuntų srautas į Lietuvą nemažėja.
Pirmasis „Tiesos“ kalbintas pašnekovas Edmundas Morkūnas pasakojo, kad sprendimą grįžti namo po beveik ketverių metų emigracijos lėmė noras būti arčiau artimųjų, be to, jo turima specialybė leidžia gerai uždirbti ir Lietuvoje. Visgi vyras pripažino, kad čia, Lietuvoje, nebuvo laukiamas, nes ir pokalbiuose dėl darbo, ir net iš kai kurių pažįstamų sulaukė begalės klausimų, kodėl nutarė grįžti, jeigu viskas gerai klojosi užsienyje: „Pastebėjau, kad Lietuvoje įprasta manyti, jog grįžtama tik dėl nenusisekusių aplinkybių užsienyje ar panašiai, o dauguma jau nebevertina socialinių ryšių svarbos.
Sutinku, kad dirbant žemesnės kvalifikacijos darbą ir gaunant lietuvišką minimalią algą būtų sunku surasti argumentų, kodėl žmogus turėtų grįžti atgal į Lietuvą, nes socialinės garantijos ir minimalus uždarbis užsienyje leidžia žmogui gyventi geriau. Tačiau turėdamas galimybę uždirbti ir Lietuvoje, tikrai nemačiau kliūčių, kodėl turėčiau gyventi ten, kur turiu daug mažiau artimųjų ir draugų. Išvykau į užsienį norėdamas pasitobulinti ir praplėsti akiratį, tačiau mano namai yra Lietuva“, – savo sprendimu neabejojo vyras, po emigracijos jau metus pragyvenęs Lietuvoje.
Agnė Diliūtė, daugiau nei penkerius metus dirbanti Airijoje, turizmo srityje, taip pat sakė pasiilgusi savo krašto ir kalbos, tačiau turizmo sektorius Lietuvoje negali pasigirti gerais atlyginimais, todėl neaiškios perspektyvos dėl darbo vis pristabdo jos planus susikrauti lagaminus atgal. Ji pasakojo, kad panašioje situacijoje yra atsidūrę nemažai jos pažįstamų, kurie dar nėra 100 procentų tikri, kur liks gyventi per ateinantį dešimtmetį.
Nekilnojamojo turto rinkos nedrebina
Pasak nekilnojamojo turto (NT) agentūrų darbuotojų, jie kas mėnesį sudaro sandorių su užsienyje gyvenančiais ar jau grįžtančiais tautiečiais. Vieni ieško kuklaus būsto, kurį galėtų nuomoti ar apsistoti sugrįžę atostogų į gimtinę, bet daugėja ir tokių, kurie grįžę visam laikui perkasi nuolatinį būstą.
NT brokeris Mantas Jaruševičius sakė, kad emigrantai nėra retas klientas ir nekilnojamojo turto agentūrose. „Apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad pardavimo emigrantams atvejų daugėja. Ypač tai juntama vasarą. Pastaraisiais mėnesiais emigrantai sudarė apie 20 proc. mūsų klientų“, – teigė M. Jaruševičius. Anot jo, ieškodami būstų emigrantai ypatingų reikalavimų nekelia, bet pageidavimai būna labai skirtingi.
„Viena dalis emigrantų nori, kad viskas būtų kaip toje šalyje, kurioje jie dirbo. Daugelis pripranta prie kotedžų, todėl ir sugrįžę į Lietuvą nori turėti kiemelį, kuriame galėtų pasikepti mėsos, ar garažą automobiliui. Kiti, priešingai, nori, kad viskas būtų lietuviška, paprasta, nereikalauja nieko įmantraus, nekasdieniško,“ – pasakojo NT specialistas.
Tuo tarpu Marius Čiulada, UAB „Ober-Haus“ ekspertas, tvirtino, kad sostinės NT rinkoje ne itin jaučiamas iš užsienio sugrįžusiųjų tautiečių aktyvumas, todėl kalbėti apie konkrečias tendencijas Vilniaus mieste būtų sudėtinga. Galbūt vertėtų pažymėti tai, kad pastaruoju metu juntamas išvažiavusiųjų noras laukti NT kainų atsigavimo, turint intenciją parduoti savo nuosavybę. Taip pat pastebima, kad dažniausiai emigravusieji perka būstus tuose miestuose, iš kurių išvyko svetur. Kita vertus, tam tikra dalis domisi NT tik sostinėje, nesvarbu, kur gyveno prieš išvykdami.
Saulius Umbrasas, UAB „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas, sakė, kad Kaune daugiausia išvykusiųjų ieško naujos statybos su autonominiu šildymu būsto už kuo žemesnę kainą. Populiariausi yra naujos statybos 45–70 kv. m (2–3 kambarių) butai su autonominiu šildymu. Sandorių suma vidutiniškai siekia apie 150 tūkst. Lt. Beje, tik nedidelė dalis emigrantų čia ieško būsto kaip investicijos.
Tuo tarpu Panevėžyje, anot NT ekspertų, daugiausiai būsto ieško išvykusieji į Norvegiją, mažiau – į Angliją ir Airiją. Tačiau NT ekspertai Panevėžyje ir jo apylinkėse nejunta bent kiek didesnio išvykusiųjų susidomėjimo būstu. Panaši situacija ir Klaipėdoje bei Šiauliuose, kur susidomėjimas nėra itin aukštas, o sugrįžę dažniausiai įsigyja turto už grynuosius, kurio vertė vidutiniškai Klaipėdoje siekia 100–150 tūkst. Lt, Šiauliuose – 65–120 tūkst. Lt.
Perlaidų iš užsienio srautai – stabilūs
Lietuvoje veikiančių bankų atstovai per pastaruosius metus valiutos keitimo srityje žymių pokyčių taip pat nefiksuoja. Anot „Swedbank“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, D. Britanijos svarų sterlingų pirkimo ir pardavimo apimtys išlieka stabilios. Tuo tarpu Norvegijos kronų keitimo apimtys šiemet šiame banke išaugo 5 proc.
„Kalbant apie „Western Union“ perlaidas, D. Britanija jau kurį laiką yra sąrašo viršuje. Mūsų duomenimis, pastaruosius penkerius metus ji užima pirmąją vietą sąraše šalių, iš kurių lietuviai gauna daugiausiai perlaidų. Ir šiemet, ir pernai apie 20 proc. visų banke išmokėtų perlaidų buvo gautos iš Didžiosios Britanijos.
Pastebime, kad paprastai perlaidų skaičius smarkiai išauga artėjant šventėms. Vidutinė iš D. Britanijos gautos perlaidos suma tiek pernai, tiek šiemet išlieka beveik nepakitusi – ji siekia apie 1700 Lt. Beje, šalių, į kurias lietuviai siunčia daugiausiai perlaidų, sąraše D. Britanija užima antrąją vietą, nusileisdama tik Rusijai. Norvegija užima septintąją vietą sąraše šalių, iš kurių mūsų tautiečiai gauna daugiausiai užsienio perlaidų. Pastaruosius kelerius metus perlaidų skaičius nesvyravo. Didžiausią šuolį fiksavome 2009 metais, kai perlaidų skaičius iš Norvegijos per metus padvigubėjo“, – sakė „Swedbank“ atstovas.
Masinė emigracija tęsiasi
Įmonės „Megamaksus“, klientams žinomos kaip kompanijos „Siuntosuk“, direktorius Arvydas Pakalniškis negalėjo pasidžiaugti didesniais grįžtančiųjų srautais, o patvirtino liūdną nesustojančios tautiečių emigracijos statistiką.
Anot jo, iki šiol kiekvieną dieną iš Lietuvos mikroautobusais išvyksta daugiau emigrantų, nei lėktuvais. Remdamasis savo įmonės statistika jis daro išvadą, jog žmonės, išvykę iš Lietuvos, dažniausiai lieka Jungtinėje Karalystėje ir negrįžta į tėvynę. Vyras skaičiuoja, jog sudėjus visą milžinišką vežėjų skaičių ir tai, kad vienas mikroautobusas, vykstantis kartą per savaitę, veža apie 7–8 keleivius, iki šiol galima gauti milžiniškus išvažiuojančiųjų skaičius. Deja, to nepasakysi apie grįžtančiųjų srautus.
„Man dažnai tenka bendrauti su klientais ir pasidomėti apie „gerėjančią“ padėtį Lietuvoje. Šiuo metu emigruoja žmonės, kurie anksčiau dar turėjo vienokį ar kitokį „kabliuką“, padoresnį darbą Lietuvoje, tačiau situacijai prastėjant ir jie ryžtasi palikti mūsų šalį. Ir tai daro ne iš malonumo. Aišku, mūsų įmonei tenka perkraustyti ir grįžtančius į Lietuvą žmones, bet didžioji jų dalis po kurio laiko vis tiek grįžta į Angliją. Anot šių žmonių, Lietuvoje gyventi yra prabanga: juos gąsdina maisto, paslaugų kainos, kurios neatitinka uždarbio, o ir užsienyje dirbdamas „juodą“ darbą greitai neuždirbsi milijonų, kuriuos galėtum leisti Lietuvoje“, – sakė siuntų ir keleivių pervežimais į Angliją užsiimančios įmonės vadovas.
Pašnekovo nuomone, emigracija sumažėtų tik grįžus ikikriziniam uždarbio lygiui, kai atlyginimai statybose siekė 7–15 tūkst. litų ir vietiniai drąsiai iš užsienio važiavo namo. Kol kas „Tiesos“ pašnekovas iš savo klientų atsiliepimų sakė sprendžiantis, kad dauguma įsikūrusių Anglijoje tautiečių į Lietuvą grįžti neketina, nes čia nemato sau ateities.
Tuo tarpu gyvenantieji Lietuvoje yra pasidaliję į dvi stovyklas. Pagal naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 20–30 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenis, 44 proc. respondentų atsakė, kad reikalai mūsų šalyje pastaruoju metu gerėja.