Aišku tik tai, kad pastaraisiais metais lietuviai plūste plūsta į šią Skandinavijos šalį. Žinoma, ten tuojau pat tenka susidurti su įvairiais sunkumais. Pradedant kalbos barjeru ir baigiant dokumentų tvarkymu.
Tokiais atvejais daugybė tautiečių kreipiasi į įmonę „Litauisk Norsk Dokumentsenter“. Lietuvės Otilijos Šimaitytės įkurta įmonė padeda lietuvių emigrantams susitvarkyti dokumentus, pramokti norvegų kalbos ir tiesiog saugiau jaustis šioje šalyje. Su O. Šimaityte pasikalbėjome apie norvegų bei lietuvių skirtumus ir panašumus, verslą ir vis tvirtėjančią lietuvių bendruomenę.
Norvegijoje pasiliko visai netyčia
Nors lietuviai Norvegiją labiau pamėgo tik pastaraisiais metais, pati O. Šimaitytė šaknis šioje šalyje įleido gerokai anksčiau. Įdomu tai, kad ji čia neplanavo užsibūti, bet likimas, matyt, turėjo savų planų.
„Mano atvejis gal visai kitoks nei daugelio emigrantų. Aš čia esu jau labai seniai – gal dvylika ar trylika metų. Lietuvoje aš profesionaliai dainavau, leidau albumus. Mano mintis buvo tiesiog važiuoti į užsienį pasidairyti. Nieko daugiau. Norvegijoje pasilikau netyčia. Net nenorėjau čia būti, nes šičia šalta, o žmonės lėti, neįdomūs. Tačiau įsimylėjau, susituokiau ir pasilikau. Čia toks klasikinis variantas“, – pasakojo verslininkė.
Verslavimo patirties pašnekovė sukaupė dar prieš atsiritant pirmosioms Norvegijos imigrantų bangoms. Visiškai nenuostabu, kad lietuviai pradėjo prašyti Norvegijos įstatymus, mokesčius išmanančią O. Šimaitytę pagalbos bei patarimų. Ilgainiui šalyje vis gausėjant lietuvių tai išsivystė į verslą.
„Atvažiavusi čia supratau, kad norint likti, reikia išmokti kalbą. Kitu atveju čia būsi niekas. Anglų kalbos tikrai nepakanka. Aš tą kalbą išmokau per aštuonis mėnesius, išlaikiau valstybinį egzaminą. Vėliau dirbau vadybos srityje. Dirbau „Rimi“ parduotuvėse. Galų gale net turėjau savo parduotuvę su „Rimi“ franšize. Su vyru turėjome po vieną. Įgijau daug praktikos. Tačiau supratau, kad norėdama eiti toliau turiu mokytis, todėl mokiausi Norvegijos teisės. Išėjo taip, kad reikėdavo padėti draugams ir kitiems žmonėms. Galiausiai nebebūdavo tam laiko ir pagalvojau, kad gal galėčiau iš to uždirbti pinigų. Taip atsirado lietuvių dokumentų administravimas, o dabar tai išaugo į buhalterinę įmonę“, – sakė ji.
Pašnekovė teigia, kad lietuvių plūstelėjimas į Norvegiją labai greitai pasijuto. Šiuo metu tas procesas ne tik nesustoja, bet dar ir įgauna naujų bruožų.
„Labai stipriai tai pajaučiau. Prieš kokius dešimt metų čia išvis nemačiau lietuvių, negirdėjau lietuvių kalbos. Dabar už kiekvieno kampo yra lietuvių. Pagal klientus matome, kad lietuviai dabar ne tik emigruoja iš Lietuvos į Norvegiją, bet ir prasidėjo migravimas iš Airijos, Anglijos, Ispanijos. Čia tikrai yra ką veikti ir norint galima gyventi tikrai visai gerai“, – teigė „Litauisk Norsk Dokumentsenter“ įkūrėja.
Kuo gi mus taip traukia toji Norvegija? Lietuviams tikrai patinka jos ekonominė gerovė, socialinės garantijos, kurios užtikrina saugią ateitį čia užaugusiems lietuvių vaikams. Pagaliau norvegai mums artimi ir kultūriškai.
„Šiaip norvegai ir skiriasi, ir nesiskiria nuo mūsų. Jie vis tiek yra šiauriečiai, tokie pat ramūs kaip ir lietuviai. Baltai ir skandinavai tikrai panašūs. Panašios ir kultūros. Tokio didelio skirtumo nėra. Tačiau, kita vertus, matyti, kad jie visai kitaip išauginti, jų disciplina visai kitokia. Jie daug labiau atsipalaidavę, nematę tų didelių vargų, kuriuos mes dar visai neseniai išgyvenome. Jų mentalitetas kitoks, jie mąsto kitaip. Jie daug nesiekia, nes jiems tiesiog nereikia. Jie nesinaudoja tomis galimybėmis, kurias lietuvis iš karto griebtų“, – sakė O. Šimaitytė.
Nori ir stiprinti lietuvių bendriją
„Geriausia reklama yra per kalbas, gandus. Žmonės tiesiog sužinojo, kad ten, Norvegijoje, yra tokia Otilija. Jeigu kas pakliūva į kokias bėdas, tai skambina man. Pati mūsų įmonė veikia jau kiek daugiau nei dvejus metus. Šiuo metu mes esame trijuose miestuose: Dramene, Osle ir Stavangeryje. Jau užsiimame ne tik mokesčių tvarkymu, bet ir norvegų kalbos kursais. Mes tiesiog atliepiame paklausą. Plečiamės ir augame labai sparčiai, ir viskas tik dėl to, kad čia plūsta lietuviai. Nebūtų paklausos – nebūtų ir mums ką veikti“, – tikino pašnekovė.
„Litauisk Norsk Dokumentsenter“ lietuvius paprastai lydi nuo pat pirmųjų jų žingsnių Norvegijoje. Žmogui, kuris nemoka kalbos, jaučiasi sutrikęs, tokia pagalba yra neįkainojama. „Nuo pat pradžių, tik atvažiavus į Norvegiją, lietuviui reikia užsiregistruoti policijoje, gauti mokesčių knygelę, norvegišką tapatybės kortelę. Vien dėl to jau žmonės ateina pas mus, nes siekia gyventi čia teisėtai. Vis daugiau žmonių nori ir įkurti savo įmonę, bet neįsivaizduoja, nuo ko pradėti, kaip susitvarkyti su mokesčiais. Jie vėl eina pas mus“, – sakė O. Šimaitytė.
Pasak pašnekovės, norinčiųjų įkurti įmonę Norvegijoje tik daugėja. Tiesa, daugelis neišvengia ir grubių klaidų. Kartais tokie verslininkai tiesiog per gerai galvoja apie save ir per prastai apie norvegus.
„Vis daugiau verslininkų iš Lietuvos nori įsikurti čia. Jie steigia įmones, atidaro filialus. Mes net pradėjome rengti seminarus apie įmonių tipus, sistemas. Srautas nemažas. Didelės įmonės dar supranta, ką daro, o mažos arba pradedančios nelabai suvokia, kur jos yra. Viena klaida yra ta, jog verslininkai įsivaizduoja, kad norvegai kvaili. Jie vaizduojasi, kad pasiūlys kokią nors prekę pigiau ir užsidirbs. Gal norvegai ir naivūs, bet jie tikrai nėra kvaili. Požiūris „darysiu bet ką ir bet kaip“ nepasiteisina. Antra klaida, nesusipažinti su norvegiška sistema. Kaip kas daroma įstatymiškai ir buhalteriškai. Tada dažnai įkliūvama į dideles bėdas“, – kalbėjo verslininkė.
O. Šimaitytė pastebi, kad pamažu gerėja ir lietuvių įvaizdis. Žinoma, tobulėti tikrai dar yra kur.
„Manau, požiūris į mus ganėtinai geras. Aišku, buvo ir labai baisių straipsnių, bet tokie rašomi ne tik apie lietuvius. Visur visokių atvažiuoja. Tačiau požiūris į lietuvius, kaip į darbuotojus, tikrai neblogas. Mes esame darbštūs, lankstūs. Į darbą galime eiti ir šeštadienį ar sekmadienį, ko norvegas jau nelabai nori daryti. Dirbame ir viršvalandžius. Tiesa, išsiskiriame ir gudrumu...“, – teigė ji.
Pašnekovės veikla Norvegijoje vien verslavimu toli gražu neapsiriboja. Vis svarbesnė tampa ir bendruomeninė veikla. Moteris tapo savotiška patarėja, gelbėjimosi ratu atvykstantiems lietuviams.
„Gal taip yra iš tikrųjų... Mes dalyvaujame ir bendrijų veikloje. Vieną bendriją net pati esu įkūrusi, be to, esu lietuvių bendrijos pirmininkė. Iš tikrųjų yra tas jausmas. Norvegijoje esu dar lietuviškesnė, nei jaučiausi Lietuvoje. Atsiranda noras palaikyti Lietuvą, saugoti mūsų kultūrą. Norisi, kad mūsų vaikai galėtų grįžti į Lietuvą, žinotų, kokia ji. Emigrantai ir padeda Lietuvai. Dažniausiai lietuviai iš užsienio savo pinigus investuoja atgal. Taip atkeliauja nemažai kapitalo“, – sakė verslininkė.
Atvykstantiesiems pataria būti realistais
O. Šimaitytė pastebi, kad „Litauisk Norsk Dokumentsenter“ per dvejus savo veiklos metus augo itin sparčiai. O augama tik todėl, kad lietuvių bendruomenė irgi auga, bręsta, kelia vis naujus pageidavimus.
„Stebėdama žmonių srautą, aš ir tikėjausi tokių augimo tendencijų. Tačiau kai visa tai vyksta realiai, tikrai nustembi. Lietuvių yra labai daug ir augimas spartus. Palyginti su pirmaisiais metais mūsų klientų skaičius išaugo kokius penkis kartus. Žvelgdami į paklausą galima manyti, kad dar augsime. Vis prašoma naujų dalykų. Jau turime tris biurus. Tai tikrai nemažai. Tarkim, čia jau kokius dvejus, trejus ar ketverius metus pagyvenę lietuviai pradeda pirkti namus. Jie nežino, kaip tai daryti. Prasideda nauja banga: kaip įsigyti nekilnojamąjį turtą, gauti paskolas ir t. t. Tenka ką nors galvoti. Nesinori pasakyti žmonėms „ne“. Mūsų įmonėje jau dirba beveik 30 žmonių ir visi yra ypatingi. Kai vienoje vietoje yra sutelktas toks intelekto koeficientas, galima labai sparčiai eiti į priekį. Augimas spartus, o lietuvių tik daugėja“, – tikino verslininkė.
Ir nors Norvegija tikrai yra ekonominės gerovės šalis, bet pieno upės čia vis dėlto neteka, o elektros stulpai, deja, ne iš meduolių padaryti. Įsitvirtinti šioje Skandinavijos šalyje gali būti sunku ir tam reikia pasiruošti.
„Visų pirma reikia galvoti realistiškai. Čia niekas nieko nelaukia. Kad būtum nepriklausomas, gautum gerą darbą, reikia kalbos. Anglų tikrai nepakanka. Reikia bent jau norvegų kalbos pradmenų. Žmogus, kuris moka bent jau jos pradmenis, jau yra pasiekęs visai kitą lygę. Kalbos mokymasis yra būtinas. Reikia žinoti, kad atvažiavus susirasti būstą yra be galo sudėtinga ir labai brangu. Reikia su savimi turėti kokį nors kapitalą. Norvegijoje didelė biurokratija, viskas vyksta lėtai. Aišku, kainos... Jos daug aukštesnės nei Lietuvoje. Apie šiuos dalykus reikia pagalvoti“, – perspėja „Litauisk Norsk Dokumentsenter“ įkūrėja.
Ji teigia, kad prieš kelerius metus net nepagalvodavo, jog Norvegijos lietuvių bendruomenė taip išaugs. Imigrantai jai suteikė ne tik galimybę pradėti verslą, bet ir tiesiog padarė gyvenimą įdomesnį. „Niekaip nebūčiau pagalvojusi. Čia iš tikrųjų buvo liūdna! Prieš dešimt metų čia buvo it koks kaimas. Vilniuje, regis, visada yra ką veikti, o čia... Kai privažiavo lietuvių, pasidarė linksmiau. Gal labiausiai motyvuoja matymas, kad viskas auga. Norisi, kad lietuvis Norvegijoje atrodytų teigiamai. Anksčiau būdavo baisių kalbų apie lietuvius. Norisi tai pakeisti. Norisi, kad mūsų tauta augtų ir čia. Tai labai motyvuoja. Dirbame tikrai ne dėl finansų“, – sakė O. Šimaitytė.
Naujame „bzn start" mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: verslo istorija apie įmonių grupės „Narbutas“ įkūrėją Petrą Narbutą, verslo išgyvenimus ir iššūkius. Numeryje apžvelgiamos verslo galimybės Danijoje – nuo mokesčių iki verslo kultūros aspektų, žurnalistinis tyrimas, kuriame susipažinsite su atlikta apklausa „Su kokiomis dažniausiai problemomis susiduria verslininkai?” . Taip pat startuolį zaisktenisa.lt, kuris suburia po vienu stogu visus lauko teniso aikštynus ir tenisininkų bendruomenes. Taip pat sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.