Kaip rašoma jau minėtame dienraštyje, rengdamiesi išvažiuoti dirbti į Didžiąją Britaniją arba Airiją, sutuoktiniai paprastai tikina vienas kitą, kad laikas sparčiai eina ir kad po 3-5 metų jie vėl gyvens drauge. Tačiau Krokuvos Jogailos universiteto duomenimis, net 30 % porų neišlaiko tokio išbandymo.
Lenkų sociologų duomenimis, jau dabar atskirai gyventi tenka apie pusei milijono susituokusių lenkų, o per artimiausius dvejus metus jų skaičius gali padidėti dar 200 tūkstančių.
Lenkijos vyriausiosios statistikos valdybos duomenimis, beveik 70 % porų nenurodo skyrybų priežasties. O net 75 % atvejų skyrybas inicijuoja moterys. Be to, Lenkijos miestuose yra užregistruojama beveik tris kartus daugiau skyrybų negu kaime.
Dažniausia skyrybų priežastimi yra nurodoma partnerio neištikimybė.
Kaip teigia specialistai, priežastys, dėl kurių skiriasi poros, nepasikeitė nuo XIX a. Tai neištikimybė, alkoholis ir smurtas šeimoje.
Nauja skyrybų priežastis – emigracija
„Tačiau pastaraisiais metais atsirado nauja ir sparčiai plintanti priežastis – emigracija. Jauni žmonės išvažiuoja į užsienį uždarbiauti palikę Lietuvoje savo antrąsias puses. Žmonės nutolsta, susvetimėja, nebelieka bendrų interesų ir motyvų gyventi kartu. Dažniausiai žmogus užsienyje susiranda kitą artimą žmogų ir nutaria skirtis su tėvynėje likusiu sutuoktiniu“, – jau apie lietuviškas aktualijas pasakojo bendrovės „Skyrybų centras“ vadovas Saulius Vaikšnoras.
Emigrantų skyrybos dabar sudaro didžiąją dalį „Skyrybų centro“ atstovaujamų skyrybų Lietuvoje. Tačiau emigrantų šeimos paprastai skiriasi taikiai.
„Dar vienas paradoksas – išsiskyrę su Lietuvoje likusiu sutuoktiniu, užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai dažniausiai naują gyvenimą pradeda ne su tos šalies, kurioje apsigyveno, piliečiu, o su kitu lietuviu ar lietuve, į tą šalį taip pat atvykusiu geresnio gyvenimo ieškoti“, – savo pastebėjimais dalijosi S.Vaikšnoras.
Nors oficialios statistikos, kokią turi Lenkija, mes neturime, tačiau teisininkai neslepia, kad auga ne tik bendras skyrybų skaičius, bet vis dažniau skiriasi šeimos, kurių vienas sutuoktinių gyvena užsienyje. Net prognozuojama, jog ateityje tokių skyrybų tik daugės. Tokios prognozės grįstos tuo, kad apskritai auga bendras skyrybų skaičius, be to, ateina lūžio laikas – daugelis išvažiavo prieš kelerius metus ir šiuo metu daliai šeimų ateina laikas apsispręsti.
Pasak, S.Vaikšnoro, skyrybų iniciatoriumi dažniau būna išvažiavęs sutuoktinis. „Visų pirma, tai lemia psichologinės priežastys. Juk normalu, kad sveikas vyras, nuėjęs Dubline į barą paskui patrauks ne filosofijos studijuoti. Atsiranda naujų pažinčių su visomis pasekmėmis. Lygiai tas pats atsitinka tam sutuoktiniui, kuris lieka Lietuvoje. Žmogus yra žmogus. Ir vieną dieną ateina laikas, kai kažkuris iš sutuoktinių neapsikenčia.
Juk dažna situacija, kad į užsienį išvažiuoja ir moteris, neapsikentusi girtuoklio vyro, palikusi vaikus seneliams. Po kurio laiko svetur atsiranda nauja antra pusė ir prasideda skyrybos. Dažniausiai vaikai tokiu atveju važiuoja paskui mamą“ – aiškino specialistas.
Gruodžio 19 dieną, minint Migrantų dieną, Tarptautinės migracijos oganizacijos Vilniaus biuras organizavo renginį, kurio metu į emigraciją buvo bandoma pažvelgti būtent per emigracijos atskirtų šeimų prizmę. Renginio metu buvo pristatytas tyrimas „Šeima abipus sienos. Lietuvos transnacionalinės šeimos genezė, funkcijos, raidos perspektyvos“.
„Kaip parodė tyrimas, kas dešimtas namų ūkis – tai migracijos išskirta šeima, kurioje iš esmės keičiasi šeimos narių funkcijos ir vaidmenys. Ypač didelis psichologinis krūvis tenka vaikams,“ - remdamasi tyrimu sakė TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Būtent vaikus labiausia paveikia tiek tėvų emigracija, tiek skyrybos. O kai šie du komponentai sueina į vieną, mažyliams pasidaro itin sunku.