Emigrantai į Lietuvą grįžta apsikirpti ir susitaisyti dantų

Prieš Kalėdas į Lietuvą atostogų sugrįžus emigrantams, grožio salonuose, stomatologijos kabinetuose nusidriekia lietuvių kantrybės išbandymu tampančios eilės. Svetur uždarbiaujantieji tėvynėje atrodo kone milijonieriai, savo įvaizdžiui negailinčiais tūkstantinių sumų.

Finansų analitikai teigia, kad iš užsienio sugrįžtančiųjų sezoniškumas ypač ryškus Lietuvoje ir Lenkijoje – metų pradžioje ir pabaigoje jas pasiekia didžiausi emigrantų pervedamų pinigų srautai. Kaimyninės Estija ir Latvija tokių antplūdžių neišgyvena.

Emigrantas kas dešimtas

Šiuo metu Panevėžyje gauti skubią stomatologinę pagalbą galimybė maža. Perskambinus kone 20 stomatologijos kabinetų artimiausia pasiūlyta priėmimo data buvo gruodžio 21-oji. „Čia dar labai gretai – neilgai lauksite“, – tikino „Odentos“ odentologijos kabineto direktorė Valė Žemaitienė.

Pasak jos, pastaraisiais metais eilės pas stomatologą tampa įprastu reiškiniu. Stomatologinius kabinetus atakuoja ne tik vietiniai gyventojai – apie 10 proc. pacientų sudaro į Lietuvą trumpam parvykstantys emigrantai. „Mūsų paslaugos gerokai pigesnės nei užsienio stomatologų, o kokybė tikrai ne blogesnė“, – priežastį, kodėl parvykusieji į užsienį gydosi tėvynėje, įžvelgė V.Žemaitienė.

Ji teigė pastebėjusi, kad eiles pas stomatologą pasikartoja sezoniškai – vasarą ir prieš Kalėdas. Tačiau, direktorės nuomone, tai nulemia ne vien emigrantų antplūdis. „Matosi, kad ir lietuviams sveikata jau darosi svarbi. Prieš Kalėdas visus darbus žmonės stengiasi nudirbti. Turbūt ir su dantų taisymu tas pats – skuba suspėti iki metų pabaigos“, – svarstė V.Žemaitienė.

Kainos kils

Emigrantų bangą visus metus teigia jaučiantis ir „Dentavitos“ stomatologijos klinikos direktorius Marijus Kubilius. Pasak jo, viena sugrįžusiųjų iš užsienio banga buvo plūstelėjusi lapkritį, kitos laukiama sausį.

„Emigrantai renkasi brangiausias paslaugas ir skuba kuo greičiau susitvarkyti – pas mus tiesiai iš oro uosto važiuoja. Ir giminaičių lankymo repertuarą derina su stomatologu“, – pasakojo M.Kubilius. Stomatologai emigrantus lengvai atpažįsta jau vien iš jų pageidavimų – užsidirbusieji užsienyje burnos higienai gali skirti iš karto stambias sumas.

„Jie prašo sutvarkyti viską ir gerom medžiagom. O vietiniai dažniausiai tvarkosi dantis dalimis – jie skaičiuoja, kiek pinigų gali išleisti pas stomatologą, o kiek dar turi pasilikti kalėdinėms dovanoms. Vis dėlto ne tik emigrantai rūpinasi burnos higiena. Ypač jaučiamas pas mus apsilankančių statybininkų padaugėjimas“, – pasakojo direktorius.

Anot jo, emigrantus Lietuvoje į stomatologijos kabinetus traukia, jų akimis žiūrint, juokingai mažos paslaugų kainos. Lietuvoje, pasak M.Kubiliaus, trys porcelianiniai dantys kainuotų 1200 litų, o už tą pačią paslaugą Vokietijoje tektų pakloti 7000 litų. Tačiau, anot M.Kubiliaus, mažomis dantų tvarkymo kainomis ir lietuviai džiaugsis nebeilgai.

„Kainos nesikeitė dar nuo 1996-ųjų, o medžiagos pabrango net 30-40 procentų. Reikėtų branginti, bet žmonių gaila. Užsieniečiai stebisi, kodėl Lietuvoje tos pačios paslaugos 6-7 kartus pigesnės nei užsienyje“, – pasakojo klinikos direktorius. Jis teigė, kad dantų tvarkymo kainos jau šoktelėjo Vilniuje ir Kaune. Sausį ar vasarį to paties gali tikėtis jau ir panevėžiečiai.

Gražintis – į tėvynę

Prieškalėdinis laikotarpis – didysis darbymetis ir, žinoma, uždarbis grožio salonams. Pasigražinti nesuderinus laiko iš anksto – dabar beveik nebeįmanoma. Pasak grožio salono „Oranžinis stilius“ direktorės Aušros Lunskienės, artėjant Kalėdoms apie 30 procentų klientų sudaro trumpam į Lietuvą grįžę emigrantai. Grožio specialistų paslaugų kainos Lietuvoje ir užsienyje praktiškai nesiskiria, jei tik neatkreiptume dėmesio į valiutą. „Skaičiai tie patys, tik pas mus litai, o užsienyje – eurai“, – pastebėjo A.Lunskienė.

Įnoringos ir turtingos iš užsienio grįžusios lietuvės pinigų savo įvaizdžiui negaili – rinkasi vietiniams sunkiai įkandamas paslaugas. Į gimtinę atostogų sugrįžusios „užsienietės“ puola prisiauginti plaukus, nagus, dažytis. „Daug turime klienčių, kurios kas tris mėnesius grįžta į Lietuvą trims dienoms vien tam, kad susitvarkytų savo įvaizdį. Joms įprasta grožio salone palikti kelis tūkstančius litų. Ir ne tik moterys taip elgiasi. Iš užsienio sugrįžę vyrai taip pat pas mus ateina plaukų dažyti“, – pasakojo A.Lunskienė.

Švaistosi tūkstančiais

Artėjant Kalėdoms emigrančių antplūdį pajutusio „Vanellos“ grožio salono direktorė Nijolė Cimermanienė teigė pastebėjusi, kad populiariausias sugrįžusiųjų noras – prisiauginti plaukus. Salonas jau turi nuolatinių klienčių, jos vien tam, kad turėtų ilgesnius plaukus, į Lietuvą grįžta kas pusę metų.

„Yra ir tokių, kurios jau nebeįsivaizduoja savęs trumpais plaukais – po šešis septynis kartus prisiaugina“, – apie norus pasakojo N.Cimermanienė. Vietinės lietuvės prieš užsisakydamos šią 1500-1700 litų kainuojančią grožio procedūrą dar gerai pagalvoja. O „užsienietės“ nori visko ir – iš karto. „Jos ne tik plaukus, bet ir nagus, blakstienas prisiaugina, ir nepigias, bet kokybiškas kosmetines priemones pas mus perka. Salone už grožį palieka ir 2000 litų ar net daugiau“, – pasakojo N.Cimermanienė.

Direktorė emigrančių troškimu virsti gražuolėmis nesistebi. „Jos iš tiesų grįžta baisiom galvom – nuaugę, nedažyti plaukai. Ir tuo nereikia stebėtis žinant tenykštes kainas. Pavyzdžiui, paprastas kirpimas Anglijoje kainuoja 65 svarus, pas mus už tokį sumokėtų 25 litus“, – kalbėjo „Vanellos“ vadovė.

Grožio specialistė teigė pastebėjusi, kad vietinės lietuvės, palyginti su užsienyje uždarbiaujančiomis tautietėmis, ne tik taupios, bet ir konservatyvios. „Čia gyvenančiosios nori kukliau atrodyti, o emigrantės, net keturiasdešimtmetės, ateina auskaro į nosį įsiverti“, – kalbėjo N.Cimermanienė.

Pilnomis kišenėmis grįžtančių emigrantų laukia ir nekilnojamojo turto rinka. Kol kas joje – dar štilis.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktoriaus Kęstučio Kazakevičiaus, porą pastarųjų metų atostogauti į Lietuvą grįžusieji graibstyte graibstė iki apie 50 tūkstančių litų kainuojančius žemės sklypus vien tam, kad, pakilus kainoms, juos galėtų parduoti. Ne tokie populiarūs buvo namai. Mažiausiai emigrantus Panevėžyje domino butai.

K.Kazakevičius abejojo, ar šiais metais emigrantai išjudins nuo pavasario nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravusį sąstingį. „Žemės kaina – 8-12 tūkstančių litų už arą miesto centre jiems dar bus prieinama, bet vargu ar kas bepirks už 300-500 tūkstančių litų namus, dar prieš metus jie kainavo perpus pigiau“, – abejojo K.Kazakevičius.

Dairosi į didmiesčius

„Hansabanko“ Panevėžio regiono skyriaus valdytoja Zita Kurutienė teigė pastebėjusi, kad užsienyje uždarbiaujantys panevėžiečiai domisi būstais Vilniuje ir už 80-90 kvadratinių metrų butą sostinėje sutinka mokėti pusę milijono litų.

„Ši tendencija ryški ne tik Panevėžyje, bet ir visame regione. Butų Vilniuje ieško ir biržiečiai, ir anykštiečiai“, – teigė Z.Kurutienė. Su Kalėdomis, anot jos, galbūt galima sieti ir šiuo laikotarpiu gerokai padidėjusius per bankus Lietuvą pasiekiančių pinigų srautus.

Pasaulio banko atskaitoje apie darbo migraciją pastebima, kad toks sezoniškumas ryškus Lenkijoje ir Lietuvoje, kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje emigrantų pervedami pinigai per metus pasiskirsto tolygiai. Ataskaitoje teigiama, kad lietuviai svetur uždirbtus pinigus leidžia ne tik vartojimo išlaidoms ar investuoja į nekilnojamąjį turtą bei savo sveikatą, tačiau ir skiria studijoms universitetuose. Pastaroji tendencija ypač pastebima atokesniuose šalies regionuose.

„Ten gyvenantys tėvai dažnai neišgali ne tik išleisti vaiko gyventi į Vilnių ar Kauną, bet dar ir mokėti už jo mokslą, todėl baigusieji mokyklas patys ieško būdu užsidirbti“, – mano SEB Vilniaus banko prezidento patarėja Julita Varanauskienė.

Kita vertus, anot jos, jei lietuviai savo šalyje taip taupiai gyventų, kaip jie tai sugeba užsienyje, tikriausiai ir čia galėtų sutaupyti nemenkas sumas. „Viena airė man stebėjosi: kaip tie lietuviai Airijoje taip nieko neperka, jiems taip nieko nereikia“, – prisiminė užsienietės nuostabą J.Varanauskienė.