„Dauguma rektorių balsavo už tai, kad nauja tvarka būtų diegiama 2014 m. Atidėjimo nebus. Buvo ministerijos atstovė viceministrė Nerija Putinaitė, ji parėmė mūzų poziciją dėl 2014. Manau, daugiau pasikeitimų tikrai nebus“, - DELFI sakė LURK generalinis sekretorius profesorius Kęstutis Kriščiūnas.

Rektorių konferencija teigia, kad pokyčiai yra būtini ir pribrendę.

Kaip teigiama LURK išdėstytuose argumentuose, kelerių metų praktikos atskleidė, kad dabartinės stojimo sąlygos užprogramavo tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykų nykimą baigiamosiose klasėse. Pasak rektorių, tai lėmė pernelyg ankstyvą mokinių siaurą specializaciją jau mokykloje.

„Mes pareiškiame, kad susiklosčiusi situacija yra labai ydinga, ji neskatina mokinių siekti visapusiško žinojimo. Dabartinėje vienuoliktoje klasėje prasidedanti siaura specializacija ne tik užkerta kelią vėlesniems pasirinkimams ir gretutinėms studijoms universitete, bet taip pat naikina mokinių interesą siekti platesnio žinių konteksto. Šiuos priekaištus esame ne kartą girdėję iš darbdavių“, - teigia LURK.

Kaip sakoma LURK argumentuose, jau mokykloje mokiniai turi būti ugdomi visapusiškai. Kita vertus, pastebi rektorių konferencija, naujos priėmimo sąlygos nepaneigia iki šiol buvusių mokomųjų dalykų pasirinkimų, o tik suteikia galimybę rinktis iš platesnio dalykų sąrašo.

Rektoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuolaikiniam studentui yra būtinas užsienio kalbos mokėjimas pakankamu lygiu. Labai silpnai užsienio kalbą mokantis studentas turi ribotas galimybes įsitraukti į mokymosi procesą, klausyti užsienio dėstytojų, dalyvauti mainų programose, naudotis užsienio mokslo šaltiniais ir studijų literatūra.

G.Steponavičius: 80 proc. mokyklų tvarkaraščius jau pakoregavo

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius sako, kad naujos stojimo taisyklės, kaip ir planuota, įsigalios 2014 m.

G. Steponavičiaus tvirtinimu, dar prieš mokslo metų pradžią aukštosios stojimo sąlygų keitimui pritarė vienbalsiai. Jis aiškina siūlymą naujoves nukelti metams pateikęs matydamas jautrią moksleivių reakciją ir pripažindamas, kad vasaros laikotarpiu dialogas šia tema nebuvęs intensyvus.

„Tai nėra mano savarankiškas sprendimas, jis ir įstatymiškai yra privalomai gimstantis ir derinamas su aukštosiomis mokyklomis“, - DELFI aiškino G. Steponavičius.

Jo teigimu, šiai dienai daugiau kaip 80 proc. mokyklų tvarkaraščiai jau pakoreguoti ir patvirtinti. „Tikrai padėsime kiekvienai mokyklai, kiekvienam vienuoliktokui susiorientuoti ir išsiaiškinti šių pokyčių esmę“, - tvirtina jis.

DELFI atkreipia dėmesį, kad, pagal Mokslo ir studijų įstatymą, „... geriausiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus.“ Vadinasi, Rektorių konferencijos siūlymai ministerijai nėra privalomi.

Rengia protestus

Nepatenkinti moksleiviai nežada nutilti ir penktadienio popietę rengia protestus prie Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vyriausybės.

„Žinome, kad rektoriai pasiūlymui nepritarė. Juokingas dalykas – nors ministras vakar kreipėsi, bet šiandien ministerijos atstovų argumentai buvo už tai, kad naujos tvarkos nereikėtų nukelti. Tad turime, ką turime“, - teigia Lietuvos moksleivių sąjungos pirmininkas Vygintas Eidėnas.

Moksleiviai piktinasi apie naująją tvarką informuoti per vėlai: dabartiniai vienuoliktokai dar pavasarį susidarė individualų mokymo planą, o rugsėjį sužinojo, kad papildomai reikės laikyti dar vieną ar net du egzaminus bei keisti kai kurių dalykų mokymosi lygį.

Penktadienio mitingas prie ministerijos:

Penktadienį mitingavo ir Kauno moksleiviai.

DELFI jau skelbė, kad G. Steponavičiaus įsakymu patvirtinta nauja tvarka 2014 m. geriausių abiturientų konkursinei eilei sudaryti nepatenkinti ir moksleiviai, ir mokytojai. Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė naujoves pavadino „tyliu bendrojo ugdymo perversmu“.

Nauja tvarka nustato privalomą užsienio kalbos slenkstį. Į universitetą bus galima stoti turint ne žemesnį nei B2 užsienio kalbos lygį, į kolegiją – B1. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą arba tarptautinius užsienio kalbų žinių patikrinimo testus.

Konkursinis balas bus skaičiuojamas iš 4 mokomųjų dalykų. Nors vietoj 2 iš 4 dalykų galės būti įskaitomi atitinkamai perskaičiuoti metiniai pažymiai, norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą praktiškai reikės laikyti 4 valstybinius egzaminus, o daliai ir penkis. Penktuoju egzaminu jiems taps užsienio kalba.

Ministerijos tvirtinimu, taip skatinama stojančiuosius rinktis ne vien socialinius mokslus, pastaraisiais metais sutraukiančius neproporcingai didelę dalį studentų.

Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą - tris.