Pamokos kaina svyruoja nuo 20 iki 50 litų
„Nėra taip, kad kiekvienas moksleivis mokytųsi papildomai, tačiau tokia tendencija yra. Manau, kad iš tų, kurie laikys tam tikro dalyko egzaminą, papildomai mokosi apie 50 proc. Korepetitorius dažnai pasirenka tie, kuriems kažkoks dalykas sekasi sunkiau, tačiau net ir labai stiprūs mokiniai vaikšto mokytis papildomai. Pavyzdžiui, pažįstu keletą žmonių, kurie ruošiasi stoti į mediciną ar į kitas specialybes, kur yra ganėtinai dideli konkursai“, - DELFI pasakojo dvyliktokė Inesa.
Pati moksleivė prisipažino norinti stoti į mediciną, todėl papildomai mokosi chemijos. Mergina yra rajono chemijos olimpiados laureatė, tačiau ji tikina vis tiek nepasitikinti savo žiniomis. „Nors mokykloje tikrai gauname daug informacijos, visko į galvą susikrauti negali, todėl vaikščiojimas pas mokytoją suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. O kuo daugiau mokaisi, tuo didesnė motyvacija, kad mokėtum dar geriau. Be to, Eidamas pas mokytoją tu esi tikras, kad gausi tą informaciją, kurios tau reikia pasiruošti egzaminui. Pats ieškodamas informacijos, gali nuklaidžioti, ne tai rasti“, - savo apsisprendimą aiškino Inesa.
Anot jos, dažnai moksleiviai papildomai mokosi pas savo mokytoją. Pamokos vyksta mokytojo arba mokinio namuose. Kiti klausinėja jau baigusių ar vis dar besimokančių draugų, kokį mokytoją jie rekomenduotų. Pagrindinis kriterijus pasirenkant mokytoją, Inesos teigimu, yra jo kvalifikacija, t. y. kaip išlaikė egzaminus pas jį mokęsi moksleiviai. Toliau seka kaina ir vieta, kurioje vyksta pamokos. Atsitiktiniai mokytojai, susirasti per skelbimus, nėra populiarūs.
„Kainos priklauso nuo mokytojo. Paprastai jos svyruoja nuo 20 iki 50 litų. Kaina taip pat priklauso ir nuo to, keliese vienu kartu mokosi. Kiek man teko girdėti, dažniausiai einama po du-tris. Būna ir didesnių grupių – po 10 mokinių, tačiau jos nėra populiarios. Bet kuriuo atveju pamokos kaina yra sutartinė, ji nedalinama per pusę ar į tris dalis“, - pasakojo moksleivė.
Anot jos, populiariausi dalykai, kurių mokomasi papildomai, yra matematika ir lietuvių kalba. Mat lietuvių kalbos egzaminas privalomas, o matematika – taip pat labai populiarus egzaminas. Toliau seka chemija, biologija, fizika.
Dalis moksleivių papildomai mokosi jau nuo vienuoliktos (trečios gimnazijos) klasės), tarp dvyliktokų korepetitorių paslaugos dar labiau paklausios. Dauguma pasirenka 1-2 dalykus, kurių papildomos pamokos paprastai vyksta kartą per savaitę. Bene visi papildomai besimokantys moksleiviai svajoja įstoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Didžiosios dalies – apie 93 proc. studijų – krepšelis siekia nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
Tėvai sulaukia pasiūlymų mokyti iš pačių mokytojų
Tuo tarpu tėvai pasakoja tiesiogiai iš mokytojų sulaukiantys pasiūlymų ruošti jų vaiką papildomai. „Aš pati pas atskirus mokytojus nevaikštau. Vaikas kažkokių problemų dėl vieno ar kito dalyko neturi, tad nematau tokios būtinybės. Tačiau kitos mamos, net ir tos, kurių vaikai dar tik šeštokai ar septintokai, man pasakojo, kad yra sulaukusios mokytojų apgailestavimų, kad vaikui nesiseka jų dalykas, ir pasisiūlymų jam padėti už papildomą atlygį“, - teigė vienuoliktoko mama Asta.
Anot vilnietės, ji pati šiemet apie korepetitorius dar negalvojanti. Tiesa, kartą per savaitę jos sūnų jau dvejus metus nemokamai moko pensininkė giminaitė, buvusi matematikos mokytoja. „Jei ne ji, su matematika būtų vargas. Turbūt būtų tekę ieškoti korepetitoriaus. Kitais metais labai rimtai galvoju apie lietuvių kalbos korepetitorių sūnui, kadangi rašyti rašinius jam ne itin sekasi. Gamtos mokslus – fiziką ir chemiją – bandysime forsuoti lankydami specializuotus būrelius ir mokyklas“, - pasakojo moteris.
Pašnekovė įsitikinusi, kad investuoti į papildomą mokymą būtina. „Galbūt yra imlių vaikų, kuriems užtenka pamokos laiko. Maniškis nespėja visko įsisavinti, o savarankiškai dirbti nesugeba – jam būtinas pagalbininkas. Tuo tarpu ambicijų ateičiai turi“, - atviravo Asta.
Gimnazistus papildomai moko paprastų mokyklų mokytojai
Anot Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkės Jūratės Voloskevičienės, vidurinių mokyklų moksleiviams, kuriems išlieka mokymo tęstinumas, labai retai kada prireikia korepetitorių. Visgi pašnekovė sutiko, kad mokytojas, dirbdamas su vienu vaiku, gali jam duoti daugiau nei trisdešimčiai, kadangi mato, kas jam neaišku, kas nesigauna.
„Manau, korepetitorių pamokas dažniau lanko gimnazijų mokiniai. Šis reiškinys turi dvi medalio puses. Viena vertus, kai kurie gimnazijų mokytojai apsiriboja nuostata, kad jeigu moksleivis atėjo į gimnaziją, jis jau privalo mokėti dirbti savarankiškai. Todėl mokytojai nelabai stengiasi gerai išaiškinti medžiagą. Man pačiai teko padėti draugų vaikams. Ne kartą esu sakiusi, kad mes, prasti vidurinių mokyklų mokytojai, mokome ar už pinigus, ar dėl draugystės tuos elitinių gimnazijų moksleivius, nors reikalavimai mokymo programoms tiek vidurinėse mokyklose, tiek gimnazijose yra vienodi.
Pavyzdžiui, mano draugės dukra, abiturientė, atėjo pas mane spalio mėnesį ir pasiskundė, kad gimnazijoje nebuvo mokoma samprotaujamo rašinio. Jam mergaitę paruošiau aš, ji gavo 93 proc., tačiau nuopelnai atiteko gimnazijai. Kita vertus, kai kurie tėvai ieško savo vaikams korepetitorių, nes šiuo metu juos turėti madinga. Taip jie gali pasipuikuoti, kad investuoja į vaiko ateitį“, - svarstė lietuvių kalbos mokytoja.