Rajono tarybos sprendimą teismui kovo 18-ąją apskundė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius. Jo teigimu, priimant sprendimą nebuvo įrodyta, jog egzistavo nuolatinis lėšų stygius, dėl kurio nuspręsta reorganizuoti mokyklų tinklą.
"Teismas kovo 22 dienos nutartimi priėmė nagrinėti. (...) Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savivaldybės sprendimo galiojimas yra sustabdytas", - BNS trečiadienį sakė VAAT pirmininkės padėjėja ryšiams su visuomene Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
Į VAAT J.Jurkevičius kreipėsi po to, kai Vilniaus rajono valdžia neatsižvelgė į jo reikalavimą sprendimą pakeisti arba panaikinti.
Sprendimą nestabdyti mokyklų tinko pertvarkos Vilniaus rajono politikai patvirtino ir trečiadienio posėdyje.
Pasak J.Jurkevičiaus, būdama mokyklų steigėja savivaldybė turi teisę jas pertvarkyti, reorganizuoti ar likviduoti, tačiau tik vadovaudamasi Vyriausybės nustatytų kriterijų sąrašu ir įrodžiusi, kad lėšų trūkumas yra sisteminis ir nuolatinis.
"Nei sprendime, nei sprendimo projekte nėra nurodomas lėšų poreikis, kiek lėšų skiriama ir tai, ar Vilniaus rajono savivaldybė negali skirti papildomų lėšų", - BNS trečiadienį teigė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.
Į Vilniaus rajono tarybą, ragindamas peržiūrėti sprendimą dėl mokyklų tinklo reorganizacijos, trečiadienį kreipėsi ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK).
Mokyklų reorganizacija lenkų tautinės mažumos dominuojamame Vilniaus rajone ŠMKK susidomėjo vietos bendruomenei pareiškus protestus, esą tokia pertvarka regione žlugdomas ugdymas lietuvių kalba.
Vilniaus rajono tarybos sprendimu savarankišką statusą praranda ir prie kitų mokyklų prijungiama: Keturiasdešimt Totorių, Pikeliškių, Ažulaukės, Platiniškių, Rastinėnų, Karvių, Airėnų, Vėliučionių pagrindinės ir Grigaičių, Skaisterių, Rukainių, Senasalio, Mažųjų Lygainių pradinės mokyklos, o Veriškių pradinė mokykla padalijama, klases lenkų kalba prijungiant prie vienos, lietuvių - kitos mokyklos.