Ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, šis pasiūlymas premjerui bus pristatytas pirmadienį.
„Mes ir profsąjungos esame vieningi, kad finansavimas švietimui galėtų būti dar labiau padidintas. Mes pristatysim siūlymą premjerui duoti mums leidimą arba bent jau išdiskutuoti Vyriausybės posėdyje dėl kolektyvinės šakos susitarimo“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
Pasak jo, Seimui taip pat bus siūloma priimti protokolinį nutarimą, kad atsiradus papildomų lėšų, jos būtų skiriamos švietimui.
Švietimo finansavimą darbo grupėje ketvirtadienį aptarė Švietimo ir mokslo (ŠMM), Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų, Vyriausybės bei profsąjungų atstovai. ŠMM posėdyje pasiūlė ilgalaikį, iki 2022 metų siekiantį planą švietimo sistemai optimizuoti ir mokytojų socialinėms garantijoms gerinti.
ŠMM darbo grupės posėdžio metu be kitų naujovių siūlė nuo 2016 metų keisti finansavimo metodiką iš mokinio krepšelio į klasės krepšelį ir papildomai tam skirti 100 mln. litų.
„Nors mes sutartinai dirbame, bet nuomonės išsiskiria tam tikrais klausimais. Ypač išsiskiria nuomonės dėl 2015 metų biudžeto planavimo, nes Finansų ministerija nelinkusi didinti biudžeto švietimui. Ministerija ieško vidinių rezervų, suradusi keliolika milijonų, tai iš tikrųjų žingsnis į priekį yra, bet jo tikrai nepakanka“, - žurnalistams sakė E. Jesinas.
Tuo metu mitingą ir įspėjamąjį streiką rengusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS tikino, kad dėl nieko, išskyrus premjerui siūlomą kolektyvinę sutartį, susitarta nebuvo.
„Niekas nesutarta. Daugiau buvo tylos, negu kalbėjimo. Aš manau, kad neetiška siūlyti planus iki 2022 metų. Labiau skamba kaip vedžiojimas už nosies“, - sakė A. Navickas.
Jis tikino, jog ŠMM „nesiėmė pildyti“ nė vieno protestavusių profesinių sąjungų siūlymo.
Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį buvo vienas iš lapkritį streikavusių dalies mokytojų reikalavimų. Be to, streikavusieji reikalauja atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 metų. Tuomet mokinio krepšelis siekė 3774 litus, šiuo metu – 3348 litus. Taip pat jie reikalauja ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams, iki 128 litų grąžinti bazinę mėnesio algą. Tarp keliamų reikalavimų - ir raginimai mažinti darželių grupes bei klases mokyklose.
Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad šiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų pusės milijardo litų.
Tuo metu valstybės finansavimą 2015 metų valstybės biudžeto projekte numatoma didinti 46 mln. litų. Iš šių pinigų 31 mln. litų ŠMM planuoja skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams kelti 10 procentų. 6 mln. litų numatoma skirti finansinių paskatų pedagogų skaičiui optimizuoti kūrimui, o 9 mln. litų - vidutinę mokytojo algą pakelti maždaug 5 procentais.