Jos – visuomenės išlaikytinės, nepatikimos darbuotojos, piktybinės kavinių ir parduotuvių lankytojos, keliančios triukšmą ir sumaištį. Durys užsidaro vienos po kitų... Tačiau galima rasti ir gražių pavyzdžių.
Tėvai su vaikais pageidaujami
Siekdami tėvams palengvinti draugiškų mažyliams restoranų paieškas, socialinės atsakomybės projekto „Draugiškas mažyliui“ iniciatoriai sudarinėja Lietuvos draugiškų restoranų sąrašą. Šios iniciatyvos partnerėmis bus kviečiamos tapti visos Lietuvos viešojo maitinimo įstaigos, atitinkančios svarbiausius vertinimo kriterijus bei pasiruošusios draugiškai priimti mažuosius lankytojus.
„Vis dažniau iš tėvų, turinčių mažų vaikų, pasigirsta skundų, jog apsilankius kavinėse ir restoranuose nėra galimybės saugiai pasodinti kūdikį į specialią kėdutę, o rasti maitinimo vietą, kurioje būtų įrengtos žaidimo vietos vaikams, – itin sudėtinga. Todėl šia iniciatyva norime paskatinti šalies restoranus atkreipti dėmesį į savo lankytojų su mažyliais poreikius“, – sakė viena iš projekto „Draugiškas mažyliui“ iniciatorių Jekaterina Burneikienė.
Draugiško mažyliui restorano statusas ir specialus iniciatyvos lipdukas bus suteikiami visiems Lietuvos restoranams, kurie atitiks bent 3 iš 5 pagrindinių vertinimo kriterijų: kūdikio pervystymo vieta, vaikiška kėdutė, vaikiškas meniu, mažiesiems skirta žaidimų aikštelė ar kitos pramogos ir galimybė prie stalo patogiai privažiuoti su vežimėliu. Bus įvardyti ir tokie papildomi restoranų pranašumai kaip galimybė netoli pastatyti automobilį, lauko žaidimų aikštelė, atskira patalpa vaikui žindyti.
Restoranų vertinimo kriterijai nustatyti atsižvelgus į tėvų nuomonę ir geruosius užsienio valstybių pavyzdžius. J. Burneikienės teigimu, net ir mažiausioje, pavyzdžiui, Paryžiaus ar Londono, kavinukėje tėvai nesunkiai gali įvažiuoti su vaikų vežimėliais, pamaitinti ar pervystyti kūdikį atskiroje, specialiai tam skirtoje, patalpoje. Mažyliams draugiškuose užsienio restoranuose neretai siūlomas vaikiškas meniu, leidžiantis rinktis netgi ekologiškus patiekalus, o atsineštą savo maistą galima pašildyti vietoje.
Šiek tiek anksčiau viešoji įstaiga „Pradžių pradžia“ paskelbė naują iniciatyvą „Draugiški žindymui“.
Nemalonus praregėjimas
Nors kai kuriose šalyse organizuojamos akcijos, kai žinomi visuomenės žmonės ar savanoriai sėda į neįgaliųjų vežimėlius ir išmėgina jų gyvenimo būdą, iš pirmo žvilgsnio atrodo parodomosios, jos iš tikrųjų leidžia pakeisti jei ne visuomenės, tai bent savo požiūrį į kitų žmonių gyvenimą. Tačiau kol kas nebuvo girdėti akcijų, kai neturintys vaikų jauni žmonės ar vyriškosios lyties asmenys įsijaustų į mamų, besilaukiančių ar turinčių mažų vaikų, vaidmenį.
Psichologė Inesa Tarailienė pasakojo, kad nors jos profesija įpareigoja mokėti susidoroti su savo jausmais, praėjus pirmiesiems visoms jaunoms šeimoms būdingiems stresams (kaip pasakyti viršininkui, kad laukiasi, išgyventi, kol negalės dirbti), vėliau jos laukė dar vienas – socialinė atskirtis, kiekviename žingsnyje pasitaikančios kliūtys ir užsidarančios durys.
„Mūsų šalį greičiau pavadinčiau draugiška automobiliams: vos išėjus pro daugiabučio duris, iškart pasitinka automobiliai, pro kuriuos gali pralįsti tik lieknas žmogus, o ne vaikiškas vežimėlis. Vienąkart manęs kaimynas vos nesudraskė į gabalus, kad paliečiau jo automobilį. Vyro nesulaikė net tai, kad esu ne nevalyva vairuotoja, o visai jauna mama su vaikučiu, – kalbėjo moteris. – Tai buvo pirmasis ženklas, kad savo naujajam statusui, kuriuo tylomis labai didžiavausi, negaliu tikėtis net menkiausios pagarbos, kad visuomet būsiu visiems kliuvinys – pradedant darbdaviu, kurio planus sugrioviau ir kuriam pridariau papildomų rūpesčių, baigiant žmonėmis, kurie lipdami į autobusą dažnai bando įšokti prieš vežimėlį ir užimti vietą, skirtą būtent neįgaliesiems su vežimėliais ir mamoms, vežimėliais vežančioms vaikus. Tai buvo tikrai nemalonus praregėjimas.“
Psichologė pridūrė, kad daugelis tėvų nuolatos junta dėl to įtampą ir išsilieja ant vaikų. Sakykime, į tokią situaciją, kai vaikas prekybos centre ima aikštytis, daugelis tėvų reaguotų daug ramiau, jei ne priešiška aplinkinių reakcija.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė teigė, kad draugiškos vaikams ir jų tėvams aplinkos kūrimas Lietuvoje – dar tik pradėtas. Tačiau, pasak jos, už daugelio akcijų, jeigu jas rengia ne visuomenininkai, slypi kieno nors komercinis interesas. Tarkime, esą rūpinamasi vaikų saugumu, agituojama juos vežti automobilinėse kėdutėse, o akciją organizuoja jų gamintojas. „Pasigendame nekomercinio verslo intereso...“ – pabrėžė R. Paulavičienė.
Moters nuomone, pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad vaikams auginti palanki aplinka būtų kuriama darbovietėse. Vakarų valstybėse pirmiausia darbovietėse kuriamos palankios sąlygos šeimoms: siūloma įvairių socialinių paslaugų, mokama už vaikų priežiūros paslaugas, vaikus auginantiems tėvams sudaromos palankios sąlygos dirbti. Lietuvoje, pavyzdžiui, daugelis tėvų kasryt patiria didžiulį stresą, kai nuvedę vaiką į darželį per automobilių spūstis skuba į darbą. Žinoma, yra darbo vietų, kur būtinai turi būti laiku, tačiau daugeliu atvejų darbo grafikus galima pakoreguoti, tik niekam tai neateina į galvą.
Pašnekovės teigimu, nors galvoje gimsta daug socialinių idėjų, kol kas pakanka laiko ir jėgų tik įstatymų lobizmui (mokesčių lengvatos auginantiesiems vaikus, įstatymų įtvirtinta teisė į ikimokyklinį ugdymą ir t. t.), tad tomis idėjomis kartais pasinaudoja kiti.
Vaikai nelabai laukiami
Žinoma, tai, ar maži vaikai sutinkami draugiškai, priklauso ne tik nuo emocinio fono, mamoms ir vaikams skiriamo dėmesio bei pagarbaus požiūrio į jų poreikius. Svarbūs ir finansiniai reikalai, socialinis saugumas ir t. t. Tačiau būtent vyraujantis visuomenės požiūris į vaikus – ar tai investicija į ateitį, ar tik kai kurių tėvų įgeidis susilaukti atžalų ir paskui dėl to reikalauti privilegijų iš visuomenės – lemia ir politikų priimamus įstatymus, bendrą jų kryptį.
Pagal mūsų šalies emocinį foną galima spręsti ir apie tai, ar šalis yra linkusi rūpintis naujomis kartomis. Intuityviai galima spėti, kad Lietuva nėra tarp pirmaujančiųjų. Ir iš tikrųjų, neseniai Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) paskelbti tyrimo, nagrinėjusio, ar vadinamosiose turtingose šalyse gera augti vaikams, duomenys atskleidė, jog Lietuva iš 29 tirtų šalių užima 27 vietą.
Tyrimo autoriai pabrėžė, jog šalies gyvenimo lygis dar nereiškia, kad vaikai toje valstybėje nepatiria skriaudos ir skurdo.
Geriausios vaikams augti šalys – Nyderlandai, Norvegija, Islandija ir Suomija. Pačioje sąrašo apačioje atsidūrė Rumunija. Tyrimas buvo atliekamas vertinant materialinę gerovę, sveikatos ir švietimo paslaugas, gyvenimo sąlygas, aplinkos tinkamumą vaikams.
Sąrašo pabaigoje atsidūrė ir Baltijos valstybės: Estijai atiteko 23 vieta, Latvijai – 28 vieta, Lietuva, kaip jau minėta, užėmė 27 vietą. Jungtinės Amerikos Valstijos tenkinosi tik 26 vieta. Rumunijai paskutinę sąrašo vietą lėmė tai, kad daugiau kaip pusei rumunų vaikų trūksta maisto. Kaimyninė Lenkija užėmė 21 vietą.
Tyrimo autorių teigimu, šalies bendrasis vidaus produktas neturi didelės įtakos vaikų gerovei. „Turtingoje šalyje sąlygos vaikams automatiškai netampa geresnės nei ten, kur ekonominė padėtis nėra palanki“, – ataskaitą citavo „The Epoch Times“.
Nepaisant tam tikrų trūkumų kiekvienoje šalyje, bendra padėtis žvelgiant nuo 2000 metų vertinama gerai. Išsivysčiusiose šalyse per šį laiką buvo galima matyti lėtą, tačiau nuolatinį vaikų gerovės tobulinimo procesą. Kiekvienoje valstybėje, esančioje sąraše, pastebimas kūdikių mirtingumo, asocialių šeimų mažėjimas, vaikų, lankančių mokyklą, skaičiaus didėjimas ir kitų rodiklių gerėjimas.
Trūksta rūpinimosi ar pinigų?
Šio tyrimo rezultatus būtų galima vertinti visai ramiai, konstatuojant, kad rūpinimasis vaikais atitinka mūsų gerovės lygį, ir pasidžiaugti, kad mus priskyrė prie išsivysčiusių valstybių (pasaulio kontekste tokie ir esame), tačiau atidžiau pažvelgus į kai kuriuos duomenis tokia padėtis mūsų nepuošia, ir kartais trūksta ne tiek pinigų, kiek dėmesio.
Tyrime vaikų, patiriančių skurdą, procentas – tik vienas iš daugelio parametrų. Taip pat minima socialinė atskirtis, atspindinti mūsų požiūrį, kad mamos su vaikais turi sėdėti namie, geriau ir nedirbti, nes nėra patikimos darbuotojos, bet tuo pat metu ir nesėdėti visuomenei ant sprando. Buvo nagrinėjama ir tai, kiek vaikų realizuoja savo teisę į ikimokyklinį ugdymą. Tiesa, mūsų šalyje tai dažniau vertinama kaip „nėra kur padėti vaikus, kol mama dirba“ (6 vieta nuo galo).
Kitas aspektas – sveikatos elgesys, sakykime, kiek vaikų valgo pusryčius (Lietuvoje – 56 proc., daugiausia – 90 proc. – Nyderlanduose), kasdien vartoja daržovių (antri nuo galo), turi galimybę pasireikšti fiziškai aktyviai ir t. t. Taip pat ištirta sveikata gimimo metu, kūdikių, gimusių per mažo svorio, procentas, jaunimo savižudybių procentas (3 vieta nuo galo). Labiausiai išsiskyrėme rizikingu elgesiu, ypač alkoholio vartojimu (1 vieta nuo galo), taip pat muštynėmis (patyrė 40 proc.) ir patyčiomis (54 proc.). Draugiškiausiose vaikams šalyse šie procentai – vienaženkliai.
Tyrimo metu buvo paliestas ir dar vienas įdomus aspektas – kiek vaikų gerai sutaria su klasės draugais, kiek jų randa bendrą kalbą su tėvais bei mama ir tėčiu atskirai. Daugiausia sutariančių su tėvais vaikų – 84,5 proc. – Nyderlanduose. Čia 91,7 proc. vaikų gerai sutaria su mama, 81,4 proc. – su tėčiu, 80,4 proc. – su klasės draugais. Lietuvoje šie skaičiai tokie: 58 proc. vaikų teigia sutariantys su klasės draugais, 80,4 proc. randa bendrą kalbą su mama, 62,1 proc. – su tėčiu, vidurkis – 66,8 proc., t. y. 6 vieta nuo galo. Įdomu, kad penktąją vietą pagal šį kriterijų užėmė Rumunija, daugeliu kitų aspektų pasirodžiusi gana silpnai. Jos „draugiškumo“ vidurkis – 76,7 proc. Rumunijoje 90,4 proc. vaikų tvirtino randantys bendrą kalbą su mama (tai ir kilstelėjo šią šalį iki tokios aukštos vietos), neblogai rumunų vaikai sutaria ir su tėčiais (68,1 proc.), draugiškus santykius su klasės draugais palaiko 64,8 proc. vaikų.
Beje, blogiausi vaikų santykiai su klasės draugais ir tėvais – Prancūzijoje, užėmusioje paskutinę vietą, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, atsidūrusiose priešpaskutinėje vietoje. Prancūzijos gero sutarimo su tėvais vidurkis – 59,6 proc., su bendraklasiais – 56,6 proc., su mama – 71,2 proc., su tėčiu – 50,3 proc. Tai išties įrodo, kad, kaip teigia tyrėjai, turtingumas ne viską išsprendžia, o neturtas ne viską paaiškina ir atleidžia...
Šalių, tirtų, ar jose gera augti vaikams, sąrašas
1. Nyderlandai. 2. Norvegija. 3. Islandija. 4. Suomija. 5. Švedija. 6. Vokietija. 7. Liuksemburgas. 8. Šveicarija. 9. Belgija. 10. Airija. 11. Danija. 12. Slovėnija. 13. Prancūzija. 14. Čekija. 15. Portugalija. 16. Jungtinė Karalystė. 17. Kanada. 18. Austrija. 19. Ispanija. 20. Vengrija. 21. Lenkija. 22. Italija. 23. Estija. 24. Slovakija. 25. Graikija. 26. Jungtinės Amerikos Valstijos. 27. Lietuva. 28. Latvija. 29. Rumunija.
Šiame žurnalo „Savaitė“ numeryje taip pat skaitykite:
· Kovai su nelegaliai dirbančiais žmonėmis – keistokos priemonės
· Vargas dėl neadekvačių žmonių paimtų kreditų
· Skirtingi gyvūnai – skirtingos ligos
· Sveikata iš beržų
· Sveiki pietūs ir kokybiškų produktų