Jaunuoliai žvalgosi svetur
Vienos iš tarptautinių bendrovių, padedančių jaunuoliams įstoti į užsienio universitetus, atstovė Lietuvoje Rita Sakinytė-Petrovė teigia, kad jaunimas gana aktyviai domisi galimomis studijomis Vakarų universitetuose.
„Pastebėjome, kad susidomėjimas tikrai auga. Kiekvienais metais į mus kreipiasi vis daugiau jaunimo“, – sako moteris. Labiausiai būsimus studentus vilioja Didžiosios Britanijos aukštosios mokyklos, tarp populiariausių šalių studijoms užsienyje taip pat minimos Danija, Švedija ir Olandija.
Pasak R. Sakinytės-Petrovės, rinktis studijas užsienyje jaunuolius pastumia skirtingos priežastys. „Vieni renkasi studijas užsienyje dėl studijų kokybės, kiti tiesiog nori nulipti tėvams nuo sprando ir pradėti savarankišką gyvenimą. Nemažą dalį abiturientų vilioja įgyjama tarptautinė patirtis bei atsiveriančios karjeros galimybės“, – pažymi R. Sakinytė–Petrovė.
Pašnekovės pastebėjimu, jaunimą užsienio universitetuose domina studijos, kurios yra tarp populiariausių ir Lietuvoje. Daug kas norėtų studijuoti užsienio aukštojoje mokykloje vadybą, ekonomiką, tarptautinius santykius, dizainą, mediciną, informacines technologijas ar turizmą.
Paklausta, ar būsimieji studentai domisi kokiomis nors specifinėmis studijomis, kurių negali pasiūlyti Lietuvos aukštosios mokyklos, R. Sakinytė-Petrovė teigė, kad tai yra labai retas atvejis. „Tiesą sakant, specifinėmis studijomis nesidomima. Abiturientai labiau linkę rinktis tai, kas žinoma ir aišku“, – pastebi pašnekovė.
Studentai gali palyginti
Geriausiai palyginti studijas Lietuvoje ir užsienyje galėtų patys studentai. Šiandien dalis jų aktyviai naudojasi skirtingomis akademinių mainų programomis, kurios suteikia galimybę studijų metais išvažiuoti semestrui ar keliems pasimokyti kitoje aukštojoje mokykloje užsienyje. Lygiai taip pat pagal šias mainų programas nemažai užsieniečių atvyksta dalinėms studijoms ir į Lietuvos universitetus.
Pasak Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidento Armino Varanausko, jam teko girdėti gana skirtingas nuomones apie studijas užsienyje.
„Yra studentų, kurie sako, kad ten yra viskas gerai, o pas mus – viskas blogai. Tačiau tokių studentų nėra daug. Daugiau tų, kurie viską vertina žymiai kritiškiau ir sako, kad ir ten gerai, ir pas mus neblogai“, – teigia A. Varanauskas.
Pasak jo, labiausiai studentus, važiuojančius dalinėms studijoms į užsienio universitetus, žavi didesnė aukštųjų mokyklų ir verslo partnerystė, taip pat dėstytojų požiūris į studentus, kaip į kolegas.
VU SA prezidento manymu, klausimas apie tai, ar studijos užsienyje automatiškai garantuoja geresnę studijų kokybę, yra filosofinio pobūdžio.
„Aš vadovaujuosi nuostata, kad studijų kokybė priklauso nuo paties studento. Žinoma, jam turi būti suteiktos sąlygos studijuoti, gauti reikiamą informaciją, bet jeigu pats studentas yra apatiškas, neieško informacijos, nesiekia sužinoti kuo daugiau, jo studijos nebus kokybiškos – nei ten, nei čia“, – sako A. Varanauskas.
Jo teigimu, užsienis labai dažnai pateikiamas kaip savotiška „amerikietiška svajonė“.
„Viskas nėra taip paprasta. Toje pačioje Didžiojoje Britanijoje yra tikrai išskirtinių universitetų – tokių, kaip Oksfordas ar Kembridžas, tačiau taip pat nemažai aukštųjų mokyklų, kurių lygis yra akivaizdžiai žemesnis, negu mūsų Vilniaus universiteto“, – akcentuoja A. Varanauskas.
Kalbėdamas apie jaunuolius, stojančius į aukštąsias mokyklas svetur, VU SA prezidentas teigia matantis dvi grupes. Pasak jo, vieni labai preciziškai ir apgalvotai renkasi studijas, pradeda domėtis jomis dar likus keleriems metams iki mokyklos baigimo. Tačiau tokių yra mažuma. A. Varanausko teigimu, dauguma tų, kurie renkasi studijas užsienyje, dažniausiai tiesiog nori įstoti į kokią nors aukštąją mokyklą „ne Lietuvoje“.
Ateityje – globali konkurencija
Nepaisant to, kad studijos užsienyje tampa vis populiaresnės, numanoma, kad dauguma jaunuolių visgi siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, 2009–2010 studijų metais Europos aukštosiose mokyklose studijavo apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių.
Tuo tarpu tais pačiais 2009 metais vien į pirmosios pakopos studijas Lietuvos universitetuose ir kolegijose įstojo daugiau kaip 36 tūkst. jaunuolių. Vargu ar per kelerius metus ši tendencija galėjo smarkiai pasikeisti.
Apie tai, kad dauguma busimų studentų nesiruošia išvažiuoti į užsienio universitetus byloja ir apklausos, vieną tokių šių metų kovo mėnesį Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymų atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė RAIT. Apklausus 11–12 klasės moksleivius paaiškėjo, kad į aukštąsias mokyklas planuoja stoti apie 80 proc. dabartinių vyresniųjų klasių moksleivių, tačiau tik 16 proc. apklaustųjų svarsto galimybę įstoti į aukštąją mokyklą užsienyje.
Apibendrinant, galima teigti, kad dar yra nemažai faktorių, kurie atbaido daugumą Lietuvos abiturientų nuo studijų užsienyje. Tarp tokių faktorių vertėtų paminėti aukštas studijų kainas, būtinybę ilgam išvažiuoti iš namų bei gerai mokėti užsienio kalbą.
Tačiau yra ir dalykų, kurie sąlygoja domėjimąsi studijomis svetur. Pavyzdžiui, užsienio diplomas Lietuvoje neretai vertinamas kaip pranašumas darbo rinkoje, nepriklausomai nuo to, koks yra baigtos aukštosios mokyklos vardas.
Bet kuriuo atveju studijų užsienyje populiarėjimas yra signalas pirmiausiai Lietuvos aukštosioms mokykloms. Prognozuojama, kad artimiausiu metu joms teks dalyvauti konkurencinėje kovoje ne tik tarpusavyje, bet ir globalioje europinėje aukštojo mokslo rinkoje.
Ypač, jeigu pasitvirtins gandai apie užsienio aukštųjų mokyklų atėjimą į Lietuvą. Apie tai, kad keli Didžiosios Britanijos universitetai domisi galimybe įsteigti savo filialus Lietuvoje, ne taip seniai yra užsiminęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.