Svarbiausiomis naujovėmis ministerija nurodo valstybės sutartis su aukštosiomis mokyklomis, studijų finansavimą pagal valstybės užsakymą, konkursinio balo kartelę ir privalomą studentų informavimą apie karjeros perspektyvas, taip pat universitetų doktorantūrą su verslu. Kaip teigiama pranešme, šios priemonės leis kelti Lietuvos studijų ir mokslo kokybę bei efektyviau naudoti valstybės skiriamą finansavimą.
„Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas leis formuoti valstybės užsakymą studijoms ir į aukštąsias mokyklas pritrauks motyvuotus studentus. Jį priėmus bus sudarytos prielaidos aukštai mokslo ir studijų kokybei, taip pat aktyvesniam mokslo bendradarbiavimui su verslu“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtintų Švietimo ir mokslo ministerija, taptų privalomi stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir mokamas studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose. Ministerija teigia, jog tai užtikrintų studijų kokybės augimą ir vienodus priėmimo reikalavimus stojantiesiems.
Šiuo metu pretenduojantieji į valstybės finansuojamą vietą turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį, jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas) bei užsienio kalbos brandos egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu. Kaip BNS informavo ministerijoje, įstatymu siūloma tokius reikalavimus nustatyti visiems, stojantiesiems į valstybines aukštąsias mokyklas.
Projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą bei rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.
Pasak ministro, siūlomos sutartys su aukštosiomis mokyklomis atvertų naują etapą efektyviam valstybės poreikių tenkinimui rengiant specialistus ir leistų kokybiškai dirbančioms aukštosioms mokykloms gauti didesnį valstybės finansavimą.
Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Finansuojant studijas numatoma įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose ir pagal programas.
Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį. Universitetams numatoma galimybė vykdyti trejų metų trukmės (180 studijų kreditų) bakalauro studijas.
Kaip pažymi ŠMM, naujausios pasaulinės aukštojo mokslo plėtros tendencijos siekia į doktorantūros procesą tiesiogiai įtraukti žinioms imlų verslą, todėl įstatymo projekte numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais.
Pasak pranešimo, įteisinus tokią galimybę, verslas su universitetais bus skatinamas vykdyti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.
Pataisas ministras D.Pavalkis teikia prieš pat pasitraukdamas iš posto. Atsistatydinimo pareiškimą ministras įteikė praėjusią savaitę, iš jį delegavusios Darbo partijos vadovų sulaukęs kritikos, kad nevykdė partijos ir Vyriausybės programos.