Iškalbingos ir nuotraukos, kurias jie paskelbė feisbuke – salė, kurioje buvo švęsta, užversta šiukšlėmis ir maisto likučiais, prigrūsta jų ir tualete.

„Kai ryte pamačiau, kaip viskas atrodo, žinokit, galvojau, kad užmušiu juos visus“, – dabar su šypsena to meto emociją atsimena Salako svečių namų savininkė Audronė Krumcholcienė.

Per penkiolika darbo metų ji pripažino niekada nesusidūrusi su tokiu atveju.

Su abiturientais sutarė iš anksto

„Kad nori išsinuomoti patalpas būtent praėjusiam savaitgaliui, vaikai man pranešė pakankamai anksti. Tiesą pasakius, tada nepaklausiau, kiek žmonių bus. Mūsų sodybą nedidelė, yra nuotraukų, aprašymas, nesitikėjau, kad daug, todėl vietą rezervavau. Tačiau po kurio laiko sulaukiau ukrainiečių, planuojančių dirbti statybose Zarasuose, skambučio. Nuomotis sodybą jie norėjo 4 mėnesiams. Aišku, vienareikšmiškai priėmėme ukrainiečius.

Pasakiau vaikams, kad negaliu išnuomoti visų kambarių – tik keturis ir salę. Paklausiau, ar jiems tinka, sumažinau kainą 50 eurų. Žinoma, prieš tai pasiklausiau ukrainiečių, ar neprieštarauja, paaiškinau, kad su vaikais dar anksčiau prieš mums susitariant buvo kalbėta, geri jie žmonės, sutiko“, – pasakojo moteris.

Ji prisiminė, kad kai perskambino moksleivių atstovams, dėl pasikeitusių pasiūlymo sąlygų jie nedvejojo. Dar pridūrė, kad jiems vis tiek daug vietos nereikės.

Neturėjo jokių įtarimų

„Penktadienį mes į tuos kambarius nunešėme daugiau čiužinių, viską sutvarkėme, paruošėme. Juk savi vaikai, Zarasuose visi vieni kitus pažįsta. Aprodžiau, kur kas yra, perspėjau, kad iš šaldytuvo, sandėliuko nieko neimtų, nes ten ne tik ukrainiečių, bet ir mūsų maistas paliktas.

Tik paskutinę minutę, kai jau man mokėjo pinigus, aš paklausiau, kiek jų iš viso bus. Sako mergaitė man: „Apie 40“. Nustebau, jie gi ten net netilps, bet paskutinė diena, nebegalėjau atrėžti: „Aš Jūsų neleidžiu“. Todėl tik pasakiau, kad apie aptartą nuolaidą negali būti nė kalbos“, – aiškino A. Krumcholcienė.

„Sutarėme, jie sumokėjo tais 50 eurų daugiau, ir išvažiavau. Suaugę žmonės, net minčių nekilo, kad kas nutiks“, – to meto mintimis dalijosi verslininkė.

Maisto likučiai – net klozete

Tačiau tai, ką ji išvydo nusprendusi į sodybą šeštadienio rytą atvažiuoti kiek anksčiau, nei sutarta, kad galėtų pradėti tvarkyti pirmąjį namo aukštą, atėmė žadą.

„Man buvo šokas, kone isterija kilo... Raminau save ir sakiau: „Suskaičiuok iki 10, suskaičiuok iki 10“. Tai buvo vandalizmas su maistu“, – įsitikinusi moteris.

Jos teigimu, be išniekinto maisto ir sulaužyto maišytuvo, daugiau jokios žalos nebuvo padaryta, tačiau psichologiškai matyti, kuo virto jų sodyba, buvo labai sunku.

Kai vieni ėjo tvarkyti, kiti iš jų tyčiojosi

A. Krumcholcienė pripažįsta, sužaidė emocijos, tad gimnazistus ji užrakino ir planavo neišleisti tol, kol jie visko nesutvarkys.

„Galiausiai tikrai viskas buvo sutvarkyta. Mergaitės savomis rankomis iškuopė tuos išmatų ir maisto pilnus klozetus. Tačiau tvarkė gal tik 7 vaikai. Kiti tik išsidirbinėjo, net plojo rankomis, kai jos nuėjo tualeto tvarkyti“, – stebėjosi moteris.

Šeštadienį į sodybą buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Tą grasino padaryti moksleiviai, tad A. Krumcholcienė be problemų tai padaryti sutiko pati.

„Tačiau nerašiau jokių pareiškimų, nieko. Paskui tik pasakiau: „Būkit malonūs, surinkite 100 eurų ir čiuožkite visi iš čia. Jie ten mane prokurorais, advokatais gąsdino, aiškino, kad neturiu teisių riboti jų teisių...“, – prisiminė moteris.

Nustebino tėvų reakcija

Nustebino ją ir vaikų tėvų reakcija. Vienas jų, jos teigimu, pamatęs sodybos vidų po moksleivių vakarėlio, tik atšovė, kad atsakingas ne jis. Kitas dar nusistebėjo, kodėl vaikai nebuvo prižiūrimi sodybos šeimininkų.

„Sako jis man: „Mes giliai nustebę, kodėl Jūsų nebuvo“. Aš jam: „Gal aš giliai nustebusi, kodėl Jūsų nebuvo?“. Čia gi mūsų visų vaikai. Mane iš tų 40 vaikų pažįsta kokių 30-ies tėveliai. Kitas tėtis manęs dar paklausė: „Yra sutartis?“ Nėra. Tai jis iškėlė pirštus ir pradėjo rėkti, nors dar policininkai už nugaros stovėjo,: „Chebra, tai mūsų čia nėra“, – suaugusiųjų reakcija į problemą stebėjosi A. Krumcholcienė

Džiaugėsi ji bent tuo, kad šis įvykis pro akis nepraslydo ir gimnazijos, ir Zarasų savivaldybės atstovams. Planuojama atskirai aptarti šią situaciją.

Tačiau iš to, tikina verslininkė, jai jokios naudos, tad išvadas ji sakė padariusi pati.

„Tikrai daugiau šimtadieniams patalpų nenuomosiu“, – aiškiai nukirto.

Mokiniai pateikė savo versiją

Su DELFI susisiekė ir šimtadienį sodyboje šventęs abiturientas Simas. Vaikino teigimu, ne visi sodybos šeimininkė išsakyti teiginiai yra tiesa.

„Netiesa, kad grasinome jai policiją iškviesti. Ji pati mus užrakinus laikė ir, kai paklausėme, ar kaip kalinius laikys, pasakė, kad gali iškviest policiją, nors tuo metu jau tvarkėmės.

Be to, nežinau, ar gerai iš vaikų reikalauti pinigų. Visą rytą iš mūsų buvo reikalaujama dar 400 eurų, nors prieš tai sumokėjome ir 150 eurų, ir dar 50 eurų užstatą, kurį būtume atgavę, jei nebūtume nieko padarę“, – aiškino jis.

Simo teigimu, sodybos savininkė atsiimti jos rakto turėjo ateiti tik per pietus, o atėjo dar ryte, kai visi buvo tik pabudę, tad jie ir nespėjo susitvarkyti.

Neslepia nuoskaudos dėl šeimininkės elgesio

Savo ruožtu kita moksleivė Kotryna, nors ir pripažino, kad pasielgta buvo negražiai, sakė nesuprantanti, kodėl tai sulaukė tokio atgarsio. Ji taip pat aiškino šioje situacijoje įžvelgianti ir šeimininkės kaltę.

„Visų pirma, noriu paminėti, kad visas šis reikalas yra per daug išpūstas burbulas. Taip, išmestas maistas, ir dar svetimas, negražu, bet ne tiek, kad sulauktų tokio atgarsio, maža to, kai pati sodybos šeimininkė yra labai neteisi“, – aiškino ji.

Mergina tikino, kad prieš ukrainiečius jie tikrai nėra nusiteikę, vėliau su jais mielai bendravo.

„Ir ne, mes namie taip nesielgiame, nesame gyvuliai. Patys susitvarkėme ir nepalikome kiaulidės, kurią kaip mat puolė fotografuoti svečių namų šeimininkės dukra. Galėjo dar vidury vakarėlio atvažiuoti“, – šyptelėjo ji.

Pasak Kotrynos, užrakinusi ją su benkraklasiais sodybos šeimininkė reikalavo sumokėti 400 eurų, galiausiai jos įvardijama suma darėsi vis mažesnė, kol atvažiavus policijai ji paprašė 100 eurų.

„Na taip, juk iš gyvulių bandos galima pasipelnyti. Be to, šeimininkė p. Audra su dukra bandė už žalos atlyginimą pagrobti kompiuterį. Turbūt aišku, kad visi elgėsi ne itin gražiai ir nereikia kaltininti tik vienos konflikto šalies. Labiausiai gaila, kad į šį reikalą taip negražiai įtraukta gimnazija“, – pripažino ji.

100 dienų – tiek simboliškai liko iki tol, kol abiturientams reikės laikyti taip nelaukiamus, bet vis tiek ateinančius dvyliktos klasės egzaminus. Prašome Jūsų – papasakokite apie savo šventę.

Ar šimtadienis Jums buvo šventė, ar nemalonus priminimas apie artėjančius egzaminus? Galbūt likus šimtui dienų iki tol, kol bus telikusi akimirka, kai galėsite užverti mokyklos duris, padarėte ką nors neįtikėtino? O gal dar kartą atėjus paskutinei progai atsipalaiduoti kartu prieš egzaminus, supratote, kad Jums su Jūsų bendraklasiais ne pakeliui? Pasidalykite savo įspūdžiais ČIA!