Savaitę daryti tik tai, ką veikia penktokai – kartu su jais eiti į mokyklą, dalyvauti pamokose, o grįžus iš jų ruošti namų darbus – tokiam eksperimentui ryžęsis matematikos mokytojas ir vadovėlių autorius Valdas Vanagas nustebino gautomis išvadomis.
© Organizatorių nuotr.

„Kai dar dirbau vienos mokyklos pavaduotoju, bandžiau visą savaitę eiti į pamokas kartu su penktokais, viena klase, ir daryti viską, ką jiems liepia mokytojai. Žinote, rezultatai buvo nekokie. Geriau tą savaitę kalėjime pasėdėčiau“, – eksperimentą įvertino jis.

Jis ragino įsivaizduoti – suaugę, mokyklas ir universitetus baigę žmonės, dirbantys švietimo srityje, bandė iš naujo mokytis geografijos, istorijos ir kitų, atrodo, elementarių dalykų

„Tačiau išsėdėti su penktokais man buvo tragedija. Tą patį padaryti bandė ir direktorius – po vienos dienos nulūžo, kita pavaduotoja dvi dienas atlaikė, trečioji – ilgiau, bet taip ir nesupratau, kaip ji ten jautėsi“, – pasakojo V. Vanagas.

Skatiname vaikus meluoti?

„Man buvo sunku. Ir, pavyzdžiui, padaryti visus namų darbus, ką liepia, yra neįmanoma. Beje, apie namų darbus verta pakalbėti atskirai. Kiek valandų per dieną dirba suaugęs žmogus? 8. Jei mokinys turi 7 pamokas ir dar namų darbų, kiek valandų dirba jis? Tačiau jei jis nesugeba padaryti namų darbų, nes, tarkime, paprasčiausiai yra pavargęs, ima ieškoti alternatyvų, kaip save pateisinti, meluoja. Jis jaučiasi nesaugus, bijo eiti į pamoką“, – pasakojo penktoko „kailį“ pasimatavęs V. Vanagas.

Matematikos mokytojo teigimu, namų darbai moksleiviams neturėtų būti skiriami, o jei vis dėlto mokytojas tai daryti nori, neturėtų reikalauti, kad mokinys juos būtinai atliktų.

„Turiu vieną mokinį, 10-oką, kuris fiziškai negali išsėdėti pamokose. Netyčia nutiko taip, kad uždaviau jam namų darbą, nors to nenorėjau, ne taip vienas kitą supratome. Du mėnesius lankęs pamokas staiga jis pradėjo jose nesirodyti. Praėjo visas mėnuo, jo nėra. Kur priežastis? „Aš, mokytojau, darau namų darbą“. Rezultatas toks. Labai svarbu atsižvelgti į vaiką“, – priminė mokytojas.

Pro pirštus žiūri ir mokytojai

Jis tikino iš esmės nesuprantantis namų darbų prasmės ir tai vadina prievartiniu elementu mokiniui.

„Viskas, kas turi būti išmokta, turi būti išmokta pamokos metu“, – įsitikinęs matematikas.

V. Vanago teigimu, atsakingai į namų darbus paprastai nežiūri ir mokytojai. Šiai minčiai įrodyti jis pateikė ir pavyzdį.

„Įsivaizduokite, vaikui namų darbams uždaviau atlikti 3 užduotis. Kitą dieną jis ateina ir sako: „Patikrinkite, ar gerai padariau“. Dėstau trims klasėms, vadinasi, maždaug 60 ar 90 mokinių. Jei vieno vaiko namų darbo tikrinimui skirsiu 10 minučių tai visiems darbams sugaišiu 900 minučių. Fiziškai negaliu. Aš jam duodu darbą, bet negaliu jo patikrinti. Jei nori, kad mokinys dirbtų, pats dirbk, sek paskui jį, negali jo paleisti“, – kreipėsi jis į mokytojus.

Atkreipė dėmesį į netolygiai paskirstytą krūvį

Po šio eksperimento V. Vanagas tikina supratęs ir tai, kad, mokiniams tenkantis mokymosi krūvis paskirstytas netolygiai.

„Dabar suplakama, į krūvą sumetama maždaug 13 mokomųjų dalykų. Laiko neužtenka, čia ir čia patapšnoja, o nieko rimtai nesigauna“, – aiškino V. Vanagas.

Jo teigimu, smegenys, kai jiems tenka per sunkus darbas, paprasčiausiai atsijungia – taip nutinka ir moksleiviams, kurie mokosi padrikai.

„Negali mokinys, žmogus iki 18 metų, per dieną dirbti protinį darbą ilgiau nei 5 valandas. Pats sunkiausias darbas yra protinis. Įsivaizduokite, jei mokinys turi 7 pamokas, o 6-7 – matematikos, ar tai ką duoda?“, – retoriškai klausė V. Vanagas.

Siūlo organizuoti ne daugiau kaip 4-5 pamokas per dieną

Jo teigimu, mokiniams per dieną turėtų būti dėstomos 4-5 pagrindinių mokomųjų dalykų pamokos, o po jų laiką galima skirti bendrajam lavinimui ir ugdomajai veiklai.

„Pamokos turi būti 5, tačiau rimtos, o po to – kitos pamokos, pasakojimai, ekskursijos, projektinė veikla. Reikia atskirti šiuos dalykus – pusę dienos rimtai dirba, o po to lavinasi“, – aiškino jis.

Tačiau, pastebėjo V. Vanagas, Švietimo ir mokslo ministerija bijo imtis panašios pertvarkos, mat lauktų nemažai darbo.

„Reiktų pakeisti, atleisti – imtis iniciatyvos. Tai būtų pertvarka. 5 pamokos per dieną visiems. Taškas. Kalbant apie penktokus, ne daugiau kaip 4 pamokos per dieną ir viskas“, – tikino mokytojas.

Situaciją dėl pažymių vadina komedija

Kritiškai jis vertino ir mokinių vertinimą pažymiais. Skaičiavo – kad galėtų parašyti moksleiviui 4 (mažiausiais teigiamas balas mokyklose), šis turi teisingai išspręsti 35 proc. užduoties.

„Jūs įsivaizduojate, kiek tai yra? Be to, jei noriu parašyti 10, moksleivis gerai turi atlikti 95 proc. darbo. Valdžia paskirsčiusi taip – 5 proc. yra genijai, 35 proc. – tų teletabių“, – pastebėjo mokytojas.

Jis pats pripažino neigiamus pažymius rašantis labai retais atvejais ir siūlantis balų nuo 1 iki 3 tokia sąvoka nevadinti.

„Padarei 10 proc. darbo, gavai 1, 30 – 3. Tačiau nereikia sakyti, kad tai yra blogas pažymys. Neigiamas pažymys vaiką veikia psichologiškai. Dabar ir mokytojas priverstas elgtis kaip binladenas: „Tau – 3, tau – 2...“. Čia komedija. Negalima taip tyčiotis“, – įsitikinęs V. Vanagas.

Mokyklos turi keisti strategiją

Jo teigimu, mokyklos neturi spręsti vaiko likimo, jos turi parodyti jo turimas žinias. Egzaminas, mokytojo teigimu, puiki pastarųjų patikrinimo forma, tačiau vėliau, tikino jis, nereikia apsiimti Dievo vaidmens.

„Egzaminų metu turi surinkti bent 10 balų, kad išlaikytum jį. Bet jei surinkai 9 – viskas, nebeišlaikei. Tačiau ar tikrai tas vaikas, kuris surinko 9 balus yra daug prastesnis už surinkusį 10? Absurdas. Rašykime, kiek kas balų gavo, aukštosios mokyklos atsirinks, kokių studentų jiems teikia. Kam skirstyti, kas nevykėlis, o kas šaunus?

Mokyklos neturi spręsti vaiko likimo, jos turi parodyti vaiko žinias. Egzaminai reikalingi pastarąsias patikrinti, viskas gerai, triukšmo niekas nekels. Tačiau nereikia vėliau apsiimti Dievo vaidmens“, – įsitikinęs jis.

Atkreipė į didelius skirtumus tarp 4 ir 5 klasių

Savo ruožtu Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vilija Valatkaitė DELFI sakė, kad su pačių penktokų skundais dėl galbūt per didelio jiems tenkančio krūvio susidurti jai tenka retai.

„Galbūt mokinių nepasitenkinimui įtaką gali daryti tai, kad ketvirta nuo penktos klasės labai skiriasi. Ketvirta klasė vis dar laikoma pradine, tad ir krūviai ten mažesni, namų darbų praktiškai nėra. Tačiau kai pereini į penktą klasę adaptacijos laikotarpis tikrai gali būti nelengvas“, – sutiko ji.

Nepaisant to, V. Valatkaitė sakė negalinti sutikti, kad mokytis penktoje klasėje yra sunku. Pati ji pasakojo šį savo gyvenimo laikotarpį prisimenanti kaip itin lengvą mokslų prasme.

Papasakojo apie mokymąsi 11 klasėje

„Jei lygintume su esančiu vyresnėse klasėse, penktokų krūvis yra juokingas. Kasmet krūvis tik auga“, – tikino šiuo metu vienuoliktoje klasėje besimokanti mergina.

Ji taip pat sakė galinti paraginti mokytojus ar kitus susidomėjusius šiuo eksperimentu pabandyti savaitę praleisti su, tarkim, vienuoliktokais ar dvyliktokais.

„Pati esu vienuoliktoje klasėje, tad galiu pasakyti, kad dirbti tenka daug ir tikrai daugiau nei 8 valandas per dieną. Kasdien turime nuo 6 iki 8 pamokų, kartais dar papildomai tą pačią dieną kelias valandas reikia skirti namų darbų ruošimui. Žinoma, krūviai nėra vienodi, skirtingai juos traktuoja ir mokiniai – vieniems reikia mažiau laiko, kitiems daugiau“, – pasakojo V. Valatkaitė.

Nemano, kad atskaitos taškus reikia panaikinti

LMP atstovė sutiko, kad būtų puiku, jei kasdien pirmosios pamokos būtų skiriamos sunkesniems mokomiesiems dalykams, tačiau, jos teigimu, įgyvendinti tai praktiškai būtų labai sunku.

„Pirmųjų pamokų metu tikrai daug lengviau susikaupti, tačiau praktiškai neįmanoma to įgyvendinti. Yra daug skirtingų mokytojų, kurių krūviai sudėlioti taip, kad jie dirbtų visą dieną“, – aiškino mergina.

Tačiau mergina prieštaravo idėjai mokyklas palikti tik žinių suteikimo vieta ir brandos atestatą įteikti visiems ją lankiusiems nepriklausomai nuo pasiekto rezultato.

„Jei asmuo mokosi 12 metų, jo žinios kažkaip turi būti įvertintos. Nemanau, kad 16 balų iš 100, kurių reikia tam, kad išlaikytum egzaminą, yra toks didelis skaičius, kurio neįmanoma pasiekti, jei bent kažkiek mokaisi ir dirbi. Kalbant apie neigiamus balus – tai tik 1,2 ir 3. Ar tikrai reikia imti ir lengvinti visą sistemą? Kažkoks atskaitos taškas, kiek minimaliai žinių turi turėti, kad baigtum mokyklą, turi būti įvardytas. Ne visi mokiniai yra motyvuoti, tad ši minimali riba dalį mokinių skatina bent kažkiek dirbti“, – įsitikinusi ji.

Mokytojams sunku, tačiau mokiniams – ne itin

Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas DELFI pripažino ne kartą iš mokytojų girdėjęs, kad dirbti su penktokais nėra lengva.

„Darbas su tokio amžiaus vaikais tikrai nėra lengvas ir tikrai nėra lengvesnis, kaip kartais traktuojama, nei darbas su dvyliktokais. Tiksliai įvardyti, kodėl, negaliu, tačiau jų judrumas, triukšmingumas tikrai nėra paskutinėje vietoje“, – patikino A. Navickas.

Tačiau kalbėdamas apie patiems penktokams tenkantį mokymosi krūvį, jis taip pat pabrėžė nemanantis, kad Lietuvoje moksleiviai verčiami mokytis itin daug. Greičiau, svarstė, visi tiesiog įprato skųstis.

Palygino su Suomija ir Azijos šalimis

„Žiūrint, su kuo lyginsime. Yra įvairių mokymosi sistemų, skirtingų mokyklų. Jei žiūrėsime į tuos Azijos „tigrus“, kurių mokymosi rezultatai – labai geri, matysime, kad krūviai ten yra didesni. Visuomenė ten supranta, kad gyvenimas ir konkurencija suaugus nebus maža. Bet jei lyginsime su ES valstybėmis, tarkime, Suomija, mano žiniomis, namų darbų ten praktiškai neužduodama, tačiau ir pamokos trunka ilgiau – mokykloje jie praleidžia daug laiko“, – pasakojo A. Navickas.

Savo ruožtu siūlymą dėl ne daugiau kaip 4-5 pagrindinių dalykų pamokų per dieną jis vadino nauju ir svarstytinu.

„Reikėtų įsigilinti, pažiūrėti, kokius duomenis mokytojas eksperimento metu surinko. Priimtina man būtų ir idėja dėl neigiamų balų panaikinimo. Kiekviena aukštoji mokykla ir taip sprendžia, kokius moksleivius atsirinkti. Tad atsisakyti neigiamo balo sąvokos būtų visai priimtina, galėtume tiesiog sakyti, kad tam tikras asmuo turi mažiau žinių“, – mano jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (103)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (46)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (30)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (44)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (2)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Žiema artėja: yra sprendimų, kurie nepatiks „valstiečių“ rinkėjams (127)

Žiema artėja, o ją savo reitingais gali pajusti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga...

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (28)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Įvardijo, kiek asmenų „Karklėje“ sučiupo su narkotikais: skaičiai stebina (55)

Savaitgalį vykusio festivalio „ Karklė Live Music Beach “ dalyvius patikrinę policininkai ir...

Kokios spalvos bus madingos artėjančio šaltojo sezono metu

Vasarai artėjant į pabaigą pamažu imama domėtis, koks koloritas dominuos artėjančio šaltojo...

Svaiginanti 28-metės karjera: nuo modelio iki artimos D. Trumpo bendražygės (12)

Naująja komunikacijos departamento vadove JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje laikinai...