Tačiau Mokslo ir žinių dienos išvakarėse – rupgpūčio 31-ąją – Veterinarijos akademijos bendruomenė – studentai ir dėstytojai – susirinko į savotišką priešjungtuvinį bernvakarį ar mergvakarį, kad paskutinį kartą tradiciškai – tik savame, „veterinariniame“, rate – pradėtų naujuosius mokslo metus. „Ši diena – istorinė: kitų mokslo metų pradžią mes, esami ir būsimi veterinarai, minėsime kartu su Medicinos universiteto bendruomene“, – nostalgiškai, kartu vylingai kuždėjosi šventės dalyviai.
Gyvūnų sveikata - žmogaus sveikatos šaltinis
Neoficialiais duomenimis, naujojo aukštojo mokslo padarinio – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – rektoriumi taps Remigijus Žaliūnas. Oficialiai tai turėtų būti patvirtinta rugsėjo 23 d. vyksiančiame posėdyje. Tada, be kita ko, paaiškės, ir Henriko Žilinsko, iki rugsėjo 1-osios ėjusio Veterinarijos akademijos rektoriaus pareigas, naujasis statusas.
Na, o rugpjūčio 31 d. jis dar buvo Lietuvos veterinarijos akademijos rektoriumi ir minėtoje šventėje pirmakursiams linkėjo gerbti ir aukštinti savąją alma mater, skatino juos nepamesti galvelės atsidūrus tarp didmiesčio pagundų. Jis apgailestavo dėl netobulos studentų priėmimo metodikos, kai, tarkim, į gyvulininkystės technologijų studijas „negali patekti norintys, bet turintys mažesnius vidurinio mokslo baigimo rodiklius abiturientai“. Tai, H. Žilinksko nuomone, ateityje gali skaudžiai atsiliepti Lietuvos ūkiui: „Sunku bus atstatyti žmogiškuosius resursus“.
H. Žilinskas, kalbėdamas apie „susituokusiųjų“ – Veterinarijos akademijos ir Medicinos universiteto – studijų programų kryptį, pabrėžė, jog besikeičiančio klimato sąlygomis ypč svarbus tampa ryšys tarp gyvūnų sveikatos ir maisto kokybės. Jau dabar žmogaus maisto racione trūksta gyvūninių baltymų. Apie 2020 m. jų poreikis padidės 50 proc. „Gyvūnų sveikata – pagrindinis maisto kokybės ir visuomenės apsaugos komponentas“, – tvirtino prof. habil. dr. H. Žilinskas.
Kai šventėje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius būsimiesiems veterinarams teigė, jog jie labai laukiami kaime, salėje nuvilnijo skeptiško juoko banga. Vis dėlto ministras dar kartą tai pakartojo, žadėdamas ir toliau skirti savąją stipendiją tam, kuris su žemės ūkiu susijusią profesiją studijuos svetur ir tęsės savo pažadą po studijų darbuotis Lietuvos kaime.
Žemės ūkio ministras įteikė prof. H. Žilinskui skulptūrinį angelą, linkėdamas, jog šis globojančiu žvilgsniu stebėtų dviejų aukštųjų mokyklų jungimąsi.
Ne jungtuvės, o grįžtuvės
„Neprieštaravau dėl šių „jungtuvių“. Iš jų tikiuosi gerų rezultatų, – sakė K. Starkevičius.
Kad dviejų aukštųjų mokyklų, susijusių su žmonių ir gyvūnų sveikatomis, „jungtuvės“ į gera, vylėsi ir Seimo narys Rytas Kupčinskas, ir Kauno r. savivaldybės tarybos narys Zigmas Kalesinskas, ir buvęs Kauno medicinos universiteto rektorius, o lig rugsėjo 1-osios senato pirmininkas, kancleris prof. Vilius Grabauskas, kiti svečiai.
„Iš tiesų tai ne „jungtuvės“, o dviejų vaikų paklydėlių grįžtuvės, kad kartu garsintume Lietuvos mokslą. Kadaise būsimieji veterinarai ir medikai buvome kartu“, –kalbėjo prof. V. Grabauskas.
Ką reiškia grįžtuvės, „ŪP“ paaiškino prof. Vygandas Skimundris: „Tarpukariu – 1922-1928 metais – prie Kauno universiteto veikė Veterinarijos skyrius. Jį panaikinus, studentai gavo stipendijas tęsti veterinarijos studijas Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose šalyse.“
Doc. Medardas Padolskis, paklaustas, kas bendra tarp dviejų medicinų – gyvūnų ir žmonių, – svarstė: „Abi medicinos – vienos šeimos vaikai. Ir gyvūnams, ir žmonėms būdingos šios stadijos: embriono užuomazga, vystymasis, gimimas, augimas, prisitaikymas prie gyvenimo.“
Nuoširdūs šventės dalyvių plojimai lydėjo kiekvieną operos solisto Eduardo Kaniavos atliekamą dainą, ariją. Maestro 1954 m. įstojo į Veterinarijos akademiją, tikėdamasis po metų be egzaminų pereiti į Medicinos institutą, tačiau, Mikui Petrauskui paskatinus, po dviejų semestrų pasirinko studijas konservatorijoje.