Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 97,9 proc. abiturientų – dviem procentiniais punktais mažiau negu praėjusiais metais, kuomet sėkmė lydėjo 99,7 proc. visų laikiusių kandidatų. Aukščiausią 100 balų įvertinimą šiemet gavo 772 kandidatai (3,8 proc. visų dalyvavusiųjų egzamine). Verslo atstovai ir vadovėlių kūrėjai sutinka, kad anglų kalbos žinios atspindi abiturientų ambicijas žvelgti į savo ateitį globaliai, kur be anglų kalbos – nė žingsnio.
Kalba, kuria kalba pasaulis
„Anglų yra ir akademikų, ir verslo, ir interneto kalba. Tai neabejotinai trys kertiniai akmenys, dėl kurių ją tiesiog privalu mokėti. Kaip žymus britų lingvistas David Graddol pabrėžė Britų Tarybos išleistoje ataskaitoje, šių dienų pasaulyje anglų kalba yra pasiekusi beprecedentį statusą. Tai jau ne tik viena iš didžiųjų kalbų, tai „kita“ kalba, kažkas nauja, be ko žmogus nebegali žengti nė žingsnio“, – leidyklos „Šviesa“ pranešime spaudai cituojamas Grzegorz Śpiewak, vienos iš penkių didžiausių Jungtinės Karalystės leidyklų „Macmillan“, atstovas Centrinei ir Rytų Europai.
G. Śpiewak teigimu, anglų kalba nebėra tik tam tikrų šalių kalbos reiškinys. Ji pamažu apima visą pasaulį, tad tuo neabejotinai reikia naudotis.
„Jei esi labai geras savo srities specialistas, turi dalintis patirtimi, o tai geriausia daryti anglų kalba. Globalizacija teikia daug galimybių, bet siekiant jomis pasinaudoti, būtina prisitaikyti. Anglų kalba šiandien tiesiog yra pasaulinė lingua franca, su beveik dviem milijardais vartotojų visose srityse, kontekstuose ir disciplinose“, – skaičiuoja G. Śpiewak.
Versle be anglų kalbos – ne vieta
Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas, pritaria, kad šiuolaikiniame versle anglų kalba yra neišvengiama. Anot jo, vystant verslą reikia daug bendradarbiauti su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių, tad nuolatinis komunikavimas bei dalijimas žiniomis anglų kalba yra įprasta verslo dalis.
„Bendraudamas su investuotojais iš Silicio slėnio, dažnai girdžiu, kad pradedančiam verslą labai sunku tikėtis gauti investiciją, jeigu komandos nariai nekalba angliškai, – teigia I. Laursas. – Investuotojas negalės jums padėti išauginti verslo, pasidalinti savo žiniomis, kontaktais, jeigu su jumis nebus įmanoma susikalbėti. Jeigu norite būti verslo kūrėju (angliškai – entrepreneur), tuomet anglų kalba yra būtina”.
Vien pamokų nebeužtenka
Lietuvoje „Macmillan“ atstovaujančios leidyklos „Šviesa“ direktorė Daiva Bartninkienė pastebi, kad mokytis kalbos tik iš vadovėlio ir mokytojo nebeužtenka. Kita vertus, šiandienos abiturientai turi visas sąlygas aplenkti vyresnius savo draugus.
„Žinoma, kad kalbą lengviausia mokytis tada, kai ją vartoji – tiek bendraudamas gyvai, tiek skaitydamas ir rašydamas. Šiuolaikinis gyvenimas internete tam sukuria labai palankias sąlygas, tereikia jas išmaniai pritaikyti pamokoje ir užklasinėje veikloje. Be vadovėlių ir darbo su mokytoju, jaunimui ypač padeda dalyvavimas įvairiose tarptautinėse iniciatyvose, jaunimo mainuose, savanorystės projektuose, startuolių konkursuose. Gyvo bendravimo poreikis greitai perlaužia bendravimo ribas, o tuomet lengviau įsimenamos ir kalbos taisyklės”, – teigia D. Bartninkienė.
Kalba – tai ne tik kalbėjimas
Šiais metais valstybinį anglų kalbos egzaminą sudarė keturios dalys – kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo. Paklaustas, kurie iš šių kalbos įgūdžių yra svarbiausi, Grzegorz Śpiewak primena, kad kalba yra visuma.
„Įdomu tai, kad žmonės dažniausiai lygina gerą kalbos mokėjimą su gerais kalbėjimo įgūdžiais. Vis dėlto, manau, kad kalbėjimo, kaip ir rašymo, skaitymo ar klausymo, kaip pagrindinio aspekto, išskirti nereikėtų, kalbos mokėjimas turėtų apimti visus šiuos lygmenis“, – pasakoja G. Śpiewak.
Anot jo, šių dienų pasaulyje komunikacija tampa vis sudėtingesnė – vien tik klasikinių komunikacijos įgūdžių nebeužtenka. Tekstai tampa vis labiau kompleksiški, ištrinamos ribos tarp rašytinio ir šnekamojo žodžio, taip pat tarp tekstų ir kitų raiškos formų, pavyzdžiui, vaizdo.
„Itin populiari šiuolaikinio pasaulio bendravimo forma tapo vaizdas: video, paveikslėliai, „memai“. Kartu atsiranda ir naujų gebėjimų – mokėjimo atsirinkti, apdoroti ir interpretuoti informaciją – poreikis“, – įvardina G. Śpiewak. Tai reiškia, kad ir kalbos pamokos įgyja itin svarbių komunikacijos ir kritinio mąstymo įgūdžių ugdymo vaidmenį.
Pasak leidyklos „Šviesa“ direktorės, besikeičiantys visuomenės poreikiai keičia ir kalbos mokymąsi. Moksleiviai, sėkmingai siekiantys rezultatų, pasitelkia daugiau ir įvairiapusių mokymosi priemonių, mokosi ne tik mokykloje ar namie. Pavyzdžiui, daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos abiturientų šiųmetiniams egzaminams ruošėsi naudodamiesi internetu, telefonu, interaktyviomis priemonėmis spręsdami mobiliosios programėlės ir portalo „Prieš egzaminą" užduotis. Ji taip pat priduria, kad interaktyvūs mokymosi būdai keičia vaikų suvokimą apie patį mokymosi procesą, dėl to keičiasi tiek vadovėliai, tiek pedagogų vaidmuo.