Karjeros specialistė dr. Jolanta Kavalė giria darbščius jaunuolius – darbdaviai paprastai stebisi tais, kurie turėjo laisvo laiko ir nieko neveikė.
Būdama 11-tokė, vilnietė Gaudvilė metus ir tris mėnesius dirbo jogurtinėje. „Visai neplanavau ten įsidarbinti, tiesiog vieną dieną su mama ėjau Gedimino prospektu ir užsukome į prieš kelias dienas atsidariusią jogurtnę. Girdint padavėjai, užsiminiau, kaip nuostabu čia būtų dirbti. Ji atsisuko ir perklausė, ar tikrai norėčiau dirbti“, – pasakoja Gaudvilė.
Pardavėja pakvietė viršininkę. Po pokalbio su vadove Gaudvilė buvo priimta ir jau kitą dieną ėjo į darbą. Pardavėja dirbusi mergina turėdavo ir stalus valyti, ir patalpas tvarkyti. Kadangi merginai tebuvo 16-ka, iš pradžių jai neleido dirbti su kasa. Vėliau savininkė, pasitarusi su advokatais, leido dirbti su pinigais.
„Dirbdavau 4-5 dienas per savaitę, turėjau pusę etato. Į darbą važiuodavau po pamokų, namų darbus ruošdavau autobusuose. Laiko mokslams skyriau mažiau, bet pažymiai dėl to nesuprastėjo“, – kalbėjo vilnietė. Mama jaudinosi tik dėl to, kad Gaudvilė iš darbo grįždavo paskutiniu autobusu ir vėlai nueidavo gulti. Dėl to yra tekę vėluoti į mokyklą. Tačiau mama palaikė norą užsidirbti savų pinigų.
„Leidžiant savus pinigus, jausmas kitoks. Juoba man tėvai niekada neduodavo kišenpinigių – paskatindavo už gautus gerus pažymius, bet išminusuodavo už prastus. Kai pradėjau užsidirbti, jaučiausi laisvesnė ir galėjau sau daugiau leisti“, – pasakojo Gaudvilė.
Darbas jogurtinėje davė ne tik įrašą CV: ji išmoko bendrauti su žmonėmis. Lankytojai palikdavo raštelius, giriančius aptarnavimą ir gerą nuotaiką. Gaudvilei darbą teko palikti rudenį, kai pradėjo lankyti 12-tą klasę. „Jeigu vaikštai po konkrečias vietas ir klausi, ar yra darbo, manau, pasiūlymų yra“, – apie jaunimo nedarbą kalba abiturientė.
Dirba iki paryčių
Abiturientė Kamilė spalio viduryje įsidarbino viename populiariame sostinės bare. Nepaisant pavasarį laukiančių egzaminų, 18-metė nusprendė galinti laiko skirti ir darbui. „Pradėjau dirbti puse etato, kad tai nesikirstų su mokslais. Dirbu ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Daugiausia dirbu 6-7 valandas per parą – nuo 20 val. vakaro iki maždaug 3-4 val. ryto”, – pasakoja Kamilė. Jai darbą pasiūlė bare dirbę pažįstami. Iš darbo ji grįžta taksi, šias paslaugas apmoka darbdavys. Kiek sunkesnis būna penktadienis – iš darbo grįžusi apie 4 val. ryto, ši 11 val. turi sėdėti pamokose.
Pagalbine virtuvės darbuotoja tapusi Kamilė turi dėlioti indus, kai nespėja virėjas, formuoti užsakymus. Už naktinę pamainą mokama daugiau. Per mėnesį abiturientė užsidirba apie 700 Lt. Dirbti mergina pradėjo dar praėjusių metų gegužę – norėjo susitaupyti vairuotojo pažymėjimui. Būdama 17-kos, ji prekiavo lauko gėlėmis.
„Patinka, kad nereikia pinigų prašyti iš tėvų, galiu būti nepriklausoma. Savų pinigų neleidi į kairę ir dešinę, pasitaupai. Pastebėjau, kad darbdaviai labai gerai žiūri – jiems patinka iniciatyvūs žmonės, kurie mokosi, daro, eina patys ir jų nereikia ieškoti. Jaunas žmogus turi daugiau energijos“, – kalbėjo vilnietė.
Kai kurie mokytojai abiturientės norą dirbti kritikavo – abiturientės manymu, jiems rūpi tik jų dalykas, šie priekaištauja, jei už kontrolinį darbą gavai vienu balu mažiau. Tačiau dalis mokytojų palaiko ir remia. Artėjant brandos egzaminams, mergina darbe ketina padaryti pertrauką.
Darbdavys stebisi tais, kurie nieko neveikė
Tačiau, sako pašnekovė, tai priklauso nuo asmens raidos. Ne visi turi savybių, leidžiančių vienu metu atlikti kelias veiklas. Tai priklauso ir nuo jauno žmogaus būdo, ir šeimos paramos, ir disciplinos: reikia, kad dėl darbo nenukentėtų mokslai.
Kartais jauni žmonės įgytos darbo patirties nepažymi CV. Tik pokalbio metu paaiškėja, kad jaunuolis yra dirbęs 30 hektarų dydžio dėdės ūkyje. „Geras darbdavys netgi stebisi: kodėl nebuvo užpildytas tuščias laikas? Jei buvo studijų, vasaros pertrauka, kodėl per šį laiką nesavanoriavai, nedirbai ar kitaip naudingai laiko nepraleidai? Nebūtinai tai turi būti atlygintina veikla, juk yra socialinių veiklų, savanorysčių. Tai duoda pliusą“, – aiškino J. Kavalė.
Pasak KTU Karjeros centro vadovės, idealiausia, jei darbas susijęs su tolesniais karjeros tikslais. Mat jeigu uždarbiauji dirbdamas prekybos centre, o ateitį sieji su informacinėmis technologijomis (IT), geriau dirbti, pavyzdžiui, laiškų išnešiotoju IT kompanijoje. Tada tu sukiesi tokioje aplinkoje, kurioje toliau nori kurti savo karjerą.